Kiekvienas vaikas vystosi savaip. Vieni greitai pradeda kalbėti ir bendrauti, kitiems tam prireikia daugiau laiko. Tačiau kartais tėvai pastebi, kad jų mažylis elgiasi ir bendrauja kitaip nei bendraamžiai – vengia akių kontakto, mažai kalba, nemėgsta žaisti su kitais. Tokiais atvejais svarbu nepraleisti pirmųjų ženklų, galinčių rodyti autizmo spektro sutrikimą.
Šiaulių lopšelio-darželio „Žirniukas“ logopedė Jurgita Lendraitienė
Kas yra autizmas?
Autizmas – neurologinės kilmės raidos sutrikimas. Dabar vartojamas platesnis terminas – autizmo spektro sutrikimas (ASS). Šiems vaikams būdingi socialinės sąveikos, kalbos ir elgesio sunkumai, kurie gali pasireikšti labai įvairiai. Kalbos problemos gali būti įvairaus laipsnio – nuo lengvų supratimo sunkumų iki visiško negebėjimo kalbėti ar suprasti kalbą.
Autizmo spektrui priklauso vaikystės autizmas, atipiškas autizmas, Aspergerio sindromas, Retto sindromas (būdingas tik mergaitėms), vaikystės dezintegracinis sutrikimas.
Kodėl atsiranda autizmas?
Tikslios priežastys iki galo nėra žinomos, tačiau manoma, kad įtakos gali turėti šie veiksniai: genetiniai (jei šeimoje yra autizmo atvejų), neurologiniai (smegenų vystymosi ypatumai), nėštumo ir gimdymo komplikacijos, tėvų vyresnis amžius, aplinkos veiksniai (infekcijos nėštumo metu ar pan.)
Gydytojų teigimu, moksliškai įrodyta, kad autizmo nesukelia nei skiepai, nei auklėjimo būdas.
Kada tėvams reikėtų sunerimti?
Autizmo spektro sutrikimų požymiai gali būti įvairūs, tačiau verta atkreipti dėmesį, jei vaikas:
Nereaguoja į savo vardą iki 12 mėn.
Nerodo šiltų emocijų, mažai šypsosi.
Nežiūri į akis, neseka žvilgsnio.
Nerodo pirštu į norimus daiktus ar reiškinius.
Vengia bendravimo su kitais vaikais ar suaugusiaisiais.
Nesidomi bendra veikla, mieliau žaidžia vienas.
Kartoja tuos pačius judesius: sukasi, linguoja, ploja, šokinėja ar kt.
Kalbos raida sutrikusi – nekalba ar kartoja žodžius, sakinius (echololalijos).
Skleidžia neįprastus garsus.
Keistai reaguoja į garsus, prisilietimus, kvapus – dirgikliai stipriai trikdo.
Reikalauja rutinos, sunkiai prisitaiko prie pokyčių.
Rodo emocijas neįprastai – verksmu, šaukimu ar judesiais, nes sunku išreikšti žodžiais jutimo įpročius.
Susitelkia į vieną sritį, pavyzdžiui į skaičius, raides ar tam tikrus daiktus.
Autizmo nustatymas
Autizmą nustato specialistų komanda: neurologas ar vaikų psichiatras, logopedas, psichologas, ergoterapeutas, kineziterapeutas.
Ankstyvas nustatymas labai svarbus, nes kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti kalbos, socialinių įgūdžių ir emocinės savireguliacijos srityse.
Autizmo spektro sutrikimai dažniausiai nustatomi 2–3 metų vaikams. Tėvai pirmuosius skirtumus dažniausiai pradeda pastebėti apie 1,5 metų.
Autizmas keturis kartus dažniau nustatomas berniukams.
Kur kreiptis pagalbos?
Šeimos gydytojas – pirmas žingsnis į specialistų komandą.
Ankstyvosios reabilitacijos centrai veikia daugelyje ligoninių ir sveikatos priežiūros centrų.
Vaiko raidos centras (VRC) Vilniuje atlieka išsamius vertinimus.
Savivaldybių švietimo pagalbos tarnybos – logopedų, psichologų, specialiųjų pedagogų pagalba.
Nevyriausybinės organizacijos „Lietaus vaikai“, „Kitoks vaikas“ ir kt. teikia informaciją ir paramą šeimoms.
Autizmas – visą gyvenimą trunkantis raidos sutrikimas, tačiau tinkama pagalba gali labai pagerinti gyvenimo kokybę. Autizmas – ne liga, o kitoks pasaulio pažinimo būdas.
Nemaža dalis autizmo spektrą turinčių vaikų išmoksta kalbėti. Teikiant pagalbą šiems vaikams būtina sudaryti pastovią ir aiškią dienotvarkę, struktūruoti aplinką, parinkti individualias, vaiko gebėjimus atitinkančias užduotis. Logopedinės pagalbos tikslas – ugdyti verbalinius ir neverbalinius komunikacijos gebėjimus bei mokyti juos pritaikyti kasdienėmis situacijomis.
Tėvų, specialistų ir visuomenės supratimas bei palaikymas leidžia jiems augti, mokytis, bendrauti ir rasti savo vietą pasaulyje.
Susiję straipsniai
