Skyrybos retai būna tik teisinis formalumas – dažniausiai tai etapas, paliečiantis visą žmogaus gyvenimą: nuo emocijų ir santykių su vaikais iki kasdienių sprendimų bei finansinio saugumo. Nors apie jausmus kalbama daug, finansinė skyrybų pusė neretai lieka mažiau matoma. O būtent čia slypi ne mažiau svarbūs klausimai – dalijamasi ne tik būstu ar santaupomis, bet ir investicijomis, verslais ar antroje pensijų pakopoje sukauptomis lėšomis.
Iššūkis – nekilnojamojo turto dalybos
Kaip rodo advokatų profesinės bendrijos „Confidence Law Office“ advokatės, partnerės Evelinos Trukšinienės praktika, ypač ilgos ir sudėtingos skyrybos dažnai reiškia ne tik emocinį, bet ir finansinį nuosmukį abiem pusėms – bent jau tam tikram laikui.
Advokatė priminė, jog santuokos metu visas įgytas turtas, jei nėra sudaryta ikivedybinė ar povedybinė sutartis, laikomas bendru. Tiesa, Lietuvoje ikivedybinės ar povedybinės sutartys veikia kiek kitaip nei, pavyzdžiui, JAV – jos nėra skirtos laisvai susitarti dėl bet kokių individualių sąlygų, o pirmiausia apibrėžia pasirenkamą turto režimą. Poros gali rinktis tarp visiškai bendro arba visiškai atskiro turto valdymo, taip pat galimas ir mišrus modelis – pavyzdžiui, numatant, kad nekilnojamasis turtas bus bendras, o pajamos ar tam tikros investicijos, tokios kaip akcijos, lieka asmenine nuosavybe.
Lietuvoje nekilnojamojo turto dalybos dažnai tampa vienu svarbiausių ir daugiausia klausimų keliančių skyrybų aspektų.
Advokatė sako, kad skyrybų atveju turtas ir paskolos yra du atskiri teisiniai klausimai. Pavyzdžiui, jei pora turi būstą su paskola, teismas patį nekilnojamąjį turtą dažniausiai padalija per pusę – abu buvę sutuoktiniai tampa bendraturčiais su aiškiai apibrėžtomis dalimis.
Paskola paprastai lieka bendra ir nedaloma – abu asmenys išlieka solidarūs skolininkai. Tai reiškia, kad bankas gali reikalauti visos likusios paskolos sumos iš bet kurio iš jų, nepriklausomai nuo to, kaip jie tarpusavyje pasidalijo atsakomybę. Jei vienas iš bendraskolių vengė mokėti įmokas, vėliau teisiniu keliu antrasis bendraskolis gali išsireikalauti grąžinti permokėtas sumas, tačiau finansų įstaigai svarbu tik tai, kas realiai gali padengti įsipareigojimą.
Tiesa, kartais priimamas sprendimas, kad vienas iš buvusių sutuoktinių, įrodęs pakankamas pajamas, su banku susitaria perimti paskolą – tuomet atsiveria galimybė iš naujo spręsti ir paties turto pasidalijimo klausimus.
Nuo ko prasideda skyrybos?
Prasidėjus skyrybų procesui, pirmieji žingsniai dažnai būna ne tik emociniai, bet ir labai praktiški. Kaip pastebi E. Trukšinienė, viskas priklauso nuo to, kokius finansinius ir teisinius sprendimus pora buvo priėmusi anksčiau – jei yra gyvybės draudimai, testamentas ar kiti susitarimai, kuriuose naudos gavėju nurodytas sutuoktinis, juos verta peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti.
Nors, pasak advokatės, socialinių tinklų ar kiti slaptažodžiai turėtų būti atskiri, prasidėjus skyryboms, jų pakeitimas tampa ypač aktualus. Vis dėlto praktikoje dažniausiai viskas prasideda nuo įrodymų rinkimo. Tai gali būti informacija apie sutuoktinio turimą turtą, pajamas ar kitus svarbius aspektus, kurie vėliau skyrybų procese padeda užtikrinti kuo palankesnį rezultatą.
Investicijos – bendras turtas
Kalbant apie investicijas ir pensijų kaupimą, viena aktualiausių temų šiuo metu – antroje pensijų pakopoje sukauptos lėšos. Kaip paaiškina E. Trukšinienė, jei pora nėra sudariusi vedybų sutarties ir galioja bendroji jungtinė nuosavybė, visos santuokos metu kaupiamos lėšos laikomos bendromis. Tai reiškia, kad antros pakopos įmokos, mokamos iš darbo užmokesčio, gali būti dalijamos skyrybų metu – arba „vienetais“, arba vienam sutuoktiniui paliekant sukauptą sumą ir kitam išmokant kompensaciją.
Tiesa, valstybės pervedamos įmokos ar „Sodros“ pensija nėra laikomos bendru turtu. Panaši logika galioja ir investicijoms ar gyvybės draudimui: sukaupta jų vertė laikoma abiejų sutuoktinių bendru turtu.
Pasak advokatės, skyrybų procesuose pasitaiko bandymų nuslėpti realų turtą ar pajamas. Vienas iš dažnesnių scenarijų – turtas registruojamas ne savo, o artimųjų ar patikimų asmenų vardu, taip sudarant įspūdį, kad oficialiai žmogus nieko neturi. Panašiai gali būti slepiamos ir pajamos – pavyzdžiui, veikla vykdoma per kitų vardu registruotas įmones, o sau oficialiai mokamas minimalus atlyginimas.
Sudėtingesniais atvejais turtas gali būti laikomas užsienio sąskaitose ar investuotas į sunkiau atsekamas priemones, tokias kaip kriptovaliutos. Nors tokius veiksmus įmanoma ginčyti teisme ir įrodyti tikrąją situaciją, tai dažnai reikalauja daug laiko ir pastangų. Praktikoje, kaip pastebi pašnekovė, netrūksta atvejų, kai oficialiai „nieko neturintis“ asmuo gyvena prabangiai, kartu vengia finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, vaikų išlaikymo.
Skyryboms – penkiaženklės sumos
Kiek kainuoja skyrybos? Jeigu skyrybos vyksta ne bendru sutarimu, o per ginčą teisme, jų kaina gali greitai išaugti iki kelių ar net keliolikos tūkstančių eurų.
Atsakydama į klausimą, ar skyrybų metu sutuoktinis gali sužinoti apie banke laikomas santaupas, E. Trukšinienė patvirtino, kad taip – teismas gali išduoti procesinį dokumentą, leidžiantį gauti informaciją apie visas sutuoktinio sąskaitas Lietuvos kredito įstaigose.
Kalbant apie kitus finansinius aspektus, pavyzdžiui, alimentų nemokėjimą, advokatė primena, kad valstybė tam tikrais atvejais per „Sodrą“ iš dalies kompensuoja neišmokėtas sumas, nors jos nėra pilnos. Pastaruoju metu diskusijose pasigirsta įvairių siūlymų dėl sankcijų alimentų nemokantiems tėvams, tačiau praktikoje vienos veiksmingiausių priemonių – realūs apribojimai, pavyzdžiui, galimybės vairuoti ribojimas.
