Per pastaruosius du dešimtmečius plastikiniai langai Lietuvoje tapo tokie įprasti, kad jų dominavimas atrodo beveik savaime suprantamas. Jie pakeitė senus medinius rėmus ir šiandien daugiau nei 90 % naujų ar renovuotų būstų montuojami būtent tokie.
Reklamose vis kartojama ta pati frazė – plastikiniai langai padeda sumažinti šildymo sąskaitas. Bet ar tai nėra tik gražus triukas, skirtas įtikinti pirkėją?
Šilumos pabėgimo kelias – langai
Nors sienos ir stogas sudaro didžiąją pastato dalį, moksliniai tyrimai rodo, kad per langus gali išeiti net 20–30 % visos šilumos. Senos statybos daugiabučiuose, kur langai deformuoti, su tarpais ir prastais sandarikliais, šis skaičius dar didesnis, todėl langų konstrukcija tampa ne tik estetikos, bet ir ekonomikos klausimu.
Mediniai langai, ypač seni, turi vieną didelę bėdą – jie praleidžia orą. Per mažus plyšelius šiluma nuolat „išgaruoja“, o gyventojai šildo ne tik savo namus, bet ir lauką. Plastikiniai langai buvo sukurti kaip priešingybė. Jų kelių kamerų profiliai ir sandarūs stiklo paketai uždaro šilumą viduje, tarsi stiklinėje kapsulėje.
Skaičiai, kurie kalba patys už save
Įsivaizduokime 70 kv. metrų butą su maždaug 20 m² langų ploto. Jei tokiame bute dar likę seni mediniai langai, jų šiluminė varža prasta – Uw apie 2,6. Tokiu atveju per vieną šildymo sezoną išeina 6 000–7 000 kWh energijos. Tai reiškia kelis šimtus eurų, pažodžiui išmetamų pro langą.
Įdiegus naujus plastikinius langus su trigubu stiklo paketu, Uw nukrenta iki 1,0. Šilumos nuostoliai sumažėja iki 2 300–2 500 kWh per metus. Skirtumas siekia apie 4 000 kWh, o tai – maždaug 480 eurų, jei šilumos kaina 0,12 €/kWh. Tokia suma jau primena metinę atostogų kelionę ar buitinės technikos komplektą.
Kiek laiko reikia, kad langai atsipirktų?
Plastikinių langų komplektas vidutiniam butui kainuoja apie 4 000–6 000 eurų. Jei kasmet pavyksta sutaupyti 400–600 eurų, akivaizdu, kad investicija grąžinasi per 7–12 metų. Jei šildymo kaina kyla (o tai Lietuvoje ne naujiena) – atsipirkimas dar greitesnis.
Ne tik pinigai, bet ir gyvenimo kokybė
Vis dėlto plastikiniai langai vertinami ne vien dėl ekonominės naudos. Gyventojai pastebi pirmiausia ne mažesnes sąskaitas, o pasikeitusį komfortą. Dingsta skersvėjai, prie langų nebebūna šalčio pojūčio, ant stiklų nesikaupia drėgmė, o naktimis nebe taip girdisi gatvės triukšmas. Tai reiškia jaukesnę, ramesnę aplinką ir mažiau streso dėl nuolatinių problemų su kondensatu ar pelėsiu.
Ar efektas visada toks ryškus?
Ne kiekvienu atveju skaičiai tokie įspūdingi. Jei seni mediniai langai buvo tinkamai prižiūrėti, sandarinti ir atnaujinti, skirtumas gali būti mažesnis. Tačiau didžiojoje dalyje sovietinių daugiabučių plastikas padaro juntamą pokytį iškart. Net ir tada, kai sąskaitos nesumažėja perpus, komforto pojūtis tampa akivaizdus.
Ko ieškoti renkantis naujus langus?
Pirmas dalykas – klausti apie viso lango šilumos laidumo rodiklį Uw, o ne tik stiklo paketą. Skirtumas tarp 1,4 ir 0,9 Uw gali reikšti šimtus eurų per metus. Antra – apsvarstyti trigubo stiklo paketą, ypač jei langų plotas didelis. Trečia – labai svarbus montavimas. Net ir patys brangiausi langai praras savo savybes, jei aplink rėmus liks plyšių. Ir dar vienas patarimas – pasirūpinti vėdinimu, nes sandarūs langai be papildomos ventiliacijos gali sukelti drėgmės problemas.
Nors reklamos dažnai žada stebuklus, faktai kalba už save. Plastikiniai langai sumažina šilumos nuostolius iki 50–70 %, palyginus su senais mediniais. Jie atsiperka per 7–12 metų, o komforto prasme – jau pirmąją žiemą.
Tad nors mitas apie „langus, kurie patys apmoka jūsų sąskaitas“ skamba perdėtai, plastikiniai langai Lietuvoje tikrai yra vienas racionaliausių būdų sutaupyti ir pagerinti gyvenimo kokybę. O svarbiausia – jie parodo, kad šiluma namuose priklauso ne tik nuo radiatorių, bet ir nuo to, kas įrėmina jūsų vaizdą į pasaulį už lango.
Susiję straipsniai
