„Auginu 3,5 mėnesių dukrelę. Justė yra alergiška, gydytoja nustatė atopinį dermatitą.
Gydytojai ir aplinkiniai teigia, kad tokio mažo vaikučio nereikėtų tirti, tegu būna, kaip yra. Bet kaip išlikti abejingai, kai matu nuo nežinia ko išbertą kūdikį ir nieko nedaryti? Labai aktuali problema yra kremukai ir tepaliukai tokiam vaikučiui.
Vieni gydytojai rekomenduoja nors ir silpnus, bet hormoninius vaistus, kiti pataria jų nenaudoti. Visa įmanoma papildoma informacija, manau, praverstų daugeliui, nes nemažai mažylių kamuoja ši liga. Be to, visi ramina, kad vaikas išaugs. Gal išaugs, jeigu bus tinkamai prižiūrima oda, išgyvendintas alergenas. O profesionalų patarimų, kaip tą padaryti, labai reikia!“
Taigi atopinis dermatitas. Tai tarsi koks arba-kadabra, apie kurį sakoma – kiek gydytojų, tiek nuomonių. Išklausykime vieną jų. Į skaitytojų klausimus atsako docentas Algimantas Vingras
Kodėl vaikai suserga (ar jau gimsta sirgdami) atopiniu dermatitu?
Atopinis dermatitas – tai įvairių priežasčių (ne tik alergenų) sukeltas, lėtinis pasikartojantis odos uždegimas. Dažniausia atopinio dermatito priežastis (apie 80 proc.) – alergija įvairioms medžiagoms, pvz., maisto produktams.
85 proc. visų alerginių reakcijų vaikams iki 2 metų sukelia įvairūs maisto produktai, bet ne kiekvienam vaikui tie patys. Neretai atopinis dermatitas buvo aprašomas ir vadintas atopine egzema, neurodermitu.
Atopinis dermatitas dažnai pasitaiko kartu su maisto alergija, astma, alergine sloga, dilgėline, kontaktiniu dermatitu, yra susijęs su šeimynine alergija (paveldėjimu). Medžiagos, kurios sukelia alerginę ligą, yra pavadintos alergenais. Kitais žodžiais tariant, atopinis dermatitas yra viena iš alerginės ligos pasireiškimo formų, kuri dažnai būna susijusi su maisto alergija ir dažniausiai aptinkama pirmaisiais gyvenimo metais.
Dažniausios atopinio dermatito priežastys ir rizikos veiksniai:
* Daug baltymų turintis maistas, ypač gyvūninės kilmės (pvz., karvės pienas ir jo produktai, kiaušiniai, žuvis ir jūros gėrybės, įvairi paukštiena ir mėsa), grūdinės kultūros (pvz., grikiai, kviečiai, miežiai, ryžiai, avižos, rugiai), ankštinės kultūros (pvz., soja, rečiau kiti ankštiniai), riešutai (pvz., žemės, rečiau kiti), citrusiniai vaisiai.
* Buities alergenai (pvz., namų, knygų dulkės, pagalvių pūkai, plunksnos, pelėsiai).
* Epiderminiai alergenai (pvz., žmogaus pleiskanos, įvairių gyvūnų kailis, vilna).
* Inhaliaciniai alergenai (pvz., dūmai, dulkės, žiedadulkės).
* Kontaktiniai alergenai – dažniau suaugusiems (pvz., lanolinas, odos priežiūros daug dalių turintys kremai, tepalai).
* Sausa oda, netinkama jos priežiūra (pvz., šarminiai muilai).
* Įvairios odos infekcijos (bakterinės – dažniau auksinio stafilokoko, virusinės), grybeliai.
* Odos dirgikliai (pvz., dulkės, cheminių medžiagų tirpalai, karštis, šaltis, prakaitavimas).
Kokio amžiaus vaikams pasireiškia liga?
Atopinis dermatitas dažniausiai prasideda pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikui augant liga retėja, tačiau išlieka dažna. Šalyje atopinis dermatitas diagnozuotas apie 4 proc. įvairaus amžiaus vaikų, nors po kelis ligos požymius aptinkama dvigubai didesniam kūdikių ir vaikų skaičiui.
Kuo ypatingas atopinis bėrimas, ar mama jį gali atpažinti, ar tik gydytojas?
Jeigu mama yra gydytoja – gali atopinio bėrimo nesupainioti su kitais bėrimais. Diagnozes paprastai nustato gydytojai, tačiau kartais ir jie klysta, nes yra žmonės. Atopiniam dermatitui būdinga:
Lėtinė, pasikartojanti (atsinaujinanti) eiga.
Niežtintys įvairaus dydžio pakenkti odos plotai, išsidėstę simetriškai.
Odos pažeidimo vieta, pakenkimo požymiai priklauso nuo amžiaus.
Liga dažnai prasideda antrą-trečią gyvenimo mėnesį.
Kūdikiams (nuo 2-3 mėn. ir vaikams iki 4 m.) būdinga:
iš pradžių ant veido, kaklo odos atsiranda pleiskanojantys, skilinėjantys, sausi, raudoni įvairaus dydžio židiniai;
greitai pakenkimas išplinta į liemenį ir rankų kojų tiesiamuosius paviršius;
stipriai niežti;
nukasymo žymės, neretai kruvini šašai;
prisidėjus infekcijai – šlapiavimas, pūliavimas;
atsiranda pūlinukai;
oda parausta už ausų, kartais įtrūksta raukšlėje už ausies;
vaikas irzlus, neramus, blogai miega;
laiko tarpai, kai būklė pagerėja, trumpi.
Nuo 4 m. būdinga:
ant veido – sausos, raudonos odos įvairaus dydžio plotai be aiškių ribų, neryškus pleiskanojimas, tamsesnės ar šviesesnės odos židiniai;
pakenktos odos plotai kaklo šonuose, ant sprando, tiesiamuosiuose plaštakų paviršiuose;
kūno oda sausa;
niežėjimas – nukasymo žymės;
laikotarpiai, kai vaikui pagerėja, ilgesni, tačiau ir jų metu lieka nežymių pažeidimų, pvz., ant alkūnių, kelių duobėse, ant riešo odos, kaklo, už ausų bei veido odoje.
Kaip liga gydoma?
Gydoma priklausomai nuo ligos sunkumo, išreikštumo, ligos fazės – ar tai pagerėjimas (remisija) ar pablogėjimas (paūmėjimas). Gydant ypač svarbu suprasti, kad kiekvieną gydymo priemonę, veiksmą reikia derinti su gydytoju ir vesti dienyną, kuriame aiškiai būtų pažymėta, kokia priemonė padėjo kokiomis aplinkybėmis. Neretai tėvai ir juos supantys giminės blaškosi, nori tuojau pat, greitai gauti nuostabų efektą, vos tik pavartoję tepaliuką, ieško kito gydytojo ir pan. Skyrus tepaliuką neretai reikia išlaukti, kad jis duotų efektą. Geras gydytojas vaistus skiria pradėdamas nuo paprastesnių, jei jie nepadėjo, skiria sudėtingesnius.
Kadangi ligos priežasčių yra daug, dažniausiai vien tik tepaliuko neužtenka – gydytojai skiria ir geriamųjų vaistų bei liepia griežtai paisyti vienokios ar kitokios dietos. Tėvams ir visiems giminėms dera suvokti, kad net ir mažyčiai kiekiai alergeno išprovokuoja ligos paūmėjimą. Neretai pagerėjusi būklė pablogėja, kai vaikas atsiduria jam svetimoje aplinkoje.
Ką galima namuose padaryti, kai mažylis serga atopiniu dermatitu, kad liga rečiau paūmėtų, sušvelnėtų jos eiga?
Tėvai turėtų:
Atsiradus pirmiems ligos požymiams pasikonsultuoti su vaiko gydytoju ir jo patarti – su vaikų alergologu.
Atidžiai rašyti vaiko ligos dienyną – kokiomis aplinkybėmis ligos požymiai paūmėja, oda parausta, labiau pradeda niežėti ir kt. Rašant dienoraštį daug dėmesio reikia skirti maitinimui – pažymėti maitinimo valandas, duotą maistą, vaiko savijautą pavalgius, apetitą, miegą. Maitinimo dienyną reikia pradėti rašyti, kai ligonio būklė yra pagerėjusi ir jam neduodama jokių vaistų. Dienyną reikia kas savaitę parodyti vaiko gydytojui ir kartu su juo bandyti išsiaiškinti ligos priežastį, aptarti, kaip padėti konkrečiam vaikui.
Kūdikio, vaiko drabužėlius skalbti tik su tais skalbimo milteliais, kurie yra nealergizuojantys, arba su neutraliais muilais.
Nuolat kruopščiai valyti kambarį: ne rečiau kaip kas antrą dieną drėgna šluoste ir dulkiu siurbliu (geriau tokiu, kuris visas susiurbtas medžiagas surenka į vandenį arba turi specialius filtrus). Kai kambarys valomas, mažylį reikia išsiųsti į kitą kambarį. Bute turi likti kuo mažiau minkštų baldų (geriau iš viso juos pašalinti arba jie turėtų būti dengti oda ar antialergine medžiaga), kilimų, minkštų žaislų, gėlių.
Trumpai nukirpti vaiko nagus, per dieną juos kelis kartus valyti. Kūdikio rankutes nakčiai apmauti medvilninėmis pirštinaitėmis. Uždegimo pažeista oda yra plona ir sausa, todėl kasymasis ją labai žaloja. Net nuo mažo grybštelėjimo atsiranda šašiukų, įdrėskimų, šlapiuojančių vietų, gali kilti odos infekcijų, atsiranda uždegimas.
Nepasitarus su gydytoju odos netepti tepalais su hormonais ar antibiotikais.
Stengtis mažinti vaikučio odos sausumą specialiai tam skirtais tepalais, kremais, losjonais, kurie dar kitaip vadinami emoljentais. Emoljentai atstato sausos odos apsauginę hidrolipidinę plėvelę, pagerėja odos medžiagų apykaita. Kuo oda sausesnė, tuo ji blogiau atlieka savo barjerinę funkciją, tampa nebeatspari ant jos gyvenantiems mikrobams, dėl to gali atsirasti net pūlinukų. Sausą odą labai niežti, dėl to vaikai kasosi ir dar labiau blogina padėtį.
Kaip elgtis su hormoniniais tepalais – ar tikrai oda prie jų pripranta?
Jokio stiprumo hormoniniais tepalais netepkite veido. Jokių hormoninių tepalų nevartokite savo nuožiūra. Prie hormoninių tepalų oda pripranta, dėl to jų efektyvumas mažėja. Kitaip tariant, hormoniniai tepalai yra tik gaisro gesinimo priemonė. Jais negalima piktnaudžiauti. Dabar gydytojai gali skirti efektyvių ir nehormoninių tepalų, kai vaikai yra vyresni nei 2 metų.
Kuo mažiau odą liesite, tuo geriau. Kiekvieno spuogelio gydyti įvairiais tepalais ar kremais nereikia, nes oda praranda įgimtą gebėjimą prisitaikyti prie įvairių dirgiklių, be to, ir geriausio tepalo poveikis ilgainiui mažėja.
Kaip elgtis su vandeniu?
Sergantį atopiniu dermatitu ar turintį sausą odą vaikutį reikėtų maudyti į vonią įpylus specialaus aliejaus. Po maudymo odą reikia tuojau pat nusausinti (negalima trinti, šluostyti!). Neleiskite vandeniui nudžiūti ant odos, nes tai sukels niežėjimą. Nusausintą odą plonai švelniai sutepkite riebiu tepalu.
Atopikų mamos sako, kad maudymas padeda sausai odai, nors medicininėje literatūroje teigiamas, kad sausa oda nemėgta vandens.
Kur ir kokie atliekami tyrimai dėl atopinio dermatito?
Kada, kur ir kokius tyrimus atlikti, priklauso nuo vaiko būklės. Tai sprendžia vaiko gydytojas ir specialistas – vaikų alergologas. Kai kurių tyrimų, pvz., alergenų rinkiniais (nustatymo specifinio imunoglobulino E prieš atitinkamus alergenus) ligonių kasa nefinansuoja. Kartais tenka atlikti kelių alergenų rinkinių tyrimus (t.y. kelias paneles). Gydytojui pasiūlius, tėvai patys sprendžia – atlikti ar neatlikti tyrimą.
Tokio tyrimo duomenys gydytojui padeda nustatyti, kam yra alergiškas bet kurio amžiaus vaikas ar suaugęs žmogus.
Tyrimus neretai tenka kartoti, atlikti ir kitus. Yra ir kitų tyrimų, padedančių įtarti, kokių medžiagų netoleruoja vaikas. Kol kas nėra vieno vienintelio tyrimo, kuris parodytų, kam bet kurio amžiaus vaikas yra alergiškas.
Ką daryti, kai žindomas kūdikis suserga atopiniu dermatitu?
Derėtų pašalinti iš aplinkos visas galimus atopinio dermatito rizikos veiksnius. Jei leidžia šeimos finansinės galimybės, mamai ir kūdikiui reikėtų atlikti alergenų rinkinių (panelių) tyrimus. Jei paaiškės, kokiems maisto produktams jautrus mažasis žmogus ir mama, mamai derėtų atsisakyti šitų produktų, jei jų nevalgymas nesutrikdys jos sveikatos būklės. Nuolatos 1-2 kartus per mėnesį reikėtų kūdikio maitinimą aptarti su vaiko gydytoju ir alergologu. Nederėtų skubėti nutraukti žindymo, nes kitoks maitinimas gali dar labiau paūminti atopinį dermatitą. Be to, pieno mišiniai, skirti alergiškam vaikui maitinti, išties yra brangūs ir ne visuomet efektyvūs.
Ar vaikas išaugs?
Vaikui augant liga retėja, tačiau išlieka dažna. Ar vaikui augant alerginė liga, kurios viena iš apraiškų yra atopinis dermatitas, sunyks, ar atsiras kitos jos formos prognostiniai veiksniai, kol kas nenustatyta.
„Mamos žurnalas“
