Lietuvoje jau įsitvirtino formulė, kad „skandinavų lygu kokybiška“. Ypač, kai kalbame apie vaikams skirtas knygas. Suomių rašytojos ir iliustruotojos Katri Kirkkopelto knygų serija apie mažą padarėlį Molį 100% atitinka šį pasakymą. Ji (kaip ir daugelis šiaurės šalių knygų vaikams) išsiskiria pagarba mažajam skaitytojui – siekiu perteikti autentiškas vaiko patirtis ir jo vidinį pasaulį.
Susipažinkite – Molis
Pirmojoje knygų serijos dalyje Molis skaitytojams pristatomas dideliame name gyvenantis nemokantis šypsotis, atsiskyręs nuo pasaulio ir vienišas padarėlis Molis. Vieną dieną į jo kiemą užklysta Narsius. Nemokantis skaityti mažylis neišsigąsta atbaidančių ženklų ir pabeldžia į Molio duris. Taip prasideda pažintis su itin jaukiu pasakiniu pasauliu.
Kirkkopelto istorijas kuria, pasitelkdama tą pačią aiškią struktūrą: pradžia – problema – kulminacija – sprendimas. Lengvai atpažįstamas principas padeda vaikams mokytis, kaip konstruojamas pasakojimas. Knygos apie Molį taip pat yra pagrindinio veikėjo bandymai išspręsti vieną problemą, rasti atsakymą į ramybės neduodantį klausimą ar priimti netikėtus pokyčius. Pavyzdžiui, pirmojoje dalyje Molis bando suprasti, kaip reikia susirasti draugų, kaip su jais elgtis (jis net sudaro sąrašą!) ir, galiausiai, kas turi įvykti, jog tavo veidą nušviestų šypsena. Skaitant galima įtraukti vaikus į sprendimų paieškas, o pabaigoje kurti istorijų tęsinius. Klausti, Kas būtų, jei į Molio sodą ateitų dar vienas veikėjas? Kas ji (-s) galėtų būti? Ar patiktų Moliui turėti daugiau nei vieną draugą? ir pan.
Istorijos apie Molį išsiskiria ir išraiškingomis, įtraukiančiomis iliustracijomis. Kirkkopelto kuria skandinavų tradicijas tęsiantį, jaukų ir įtraukiantį pasaulį. Vartydami knygas atkreipkite dėmesį, kad erdvė yra užpildyta detalėmis, tačiau joje nėra informacinio triukšmo. Beje, iliustracijos išsiskiria ir tuo, kad jose akcentuojamos Molio emocijos. Jis mokosi šypsotis (sunki užduotis, kai tavo giminė – vien rukšnos), kai supyksta – trepsi, urzgia ir mėto daiktus, na, o nustebęs išpučia akis lygiai taip pat, kaip tai darytų… vaikas. Tad knyga (ypač pirmoji dalis) tikrai gali tapti pagalbine priemone pažinti skirtingas emocijas, mokytis apie tai, kas yra draugystė, kodėl vienatvę mes siejame su liūdesiu ir kodėl Moliui iš pradžių taip sunku priimti Narsių.
Kas yra Kalėdos? Atsakymo ieškokime kartu su Moliu
Antrojoje knygų serijos dalyje – Molio Kalėdos – žaismingai perteikiamas vaiko pasimetimas: kas gi yra TOS KALĖDOS? Kodėl visi sudarinėja ilgiausius darbų sąrašus, skuba puošti eglutę, neturi laiko džiaugtis sniegu ir žaisti su MANIMI? Skaitydami galime papasakoti vaikui apie Kalėdas, tradicijas (kodėl puošiame eglutę ir dovanojame dovanas?), paklausti, ką jis norėtų nuveikti kartu.
Istorijoje klausiama, ar tikrai tik geri vaikai sulaukia dovanų iš Kalėdų senelio arba – kaip pateikiama knygoje – nykštukų? Pasirodo, tikrai ne. Besiruošdamas Kalėdoms, Molis nuoširdžiai supyksta, kai sudegina imbierinį namelį, ir jau yra nusiteikęs negauti dovanų. Tačiau šventės tuo ir yra stebuklingos – visi esame verti ne tik dovanų, bet ir jas simbolizuojančios artimųjų, draugų meilės. Knygoje Molio Kalėdos primenama, kad švenčių esmė yra buvimas kartu. O istoriją nuoširdžiai rekomenduoju skaityti kaip pauzę tarp tūkstančio ir vieno darbo, kuriuos susigalvojame mes, suaugusieji. Tikiu, kad ji gali tapti dar vienu jaukiu švenčių laukimo ritualu: „Molis galvojo apie Kalėdas. Jos tokios stebuklingos ir paslaptingos. – Kalėdos, manau, jūs man patinkate, – sušnabždėjo Molis.“.
Kodėl verta rinktis knygas apie Molį?
Kitaip negu nemaža dalis šiuolaikinių knygų vaikams (ar animacinių filmukų), šios istorijos yra apie lėtą buvimą, ramybę ir skaitymą kaip poilsį. Be to, jose vaizduojamas neperkrautas detalėmis bei veikėjais ir veiksmu pasaulis. Daugiausia dėmesio knygose skiriama pagrindiniam veikėjui Moliui (be jo sutinkame tik du antraplanius veikėjus). Tad net ir mažiausiems skaitytojams bus paprasta sekti pasakojimą.
Istorijose akcentuojama laisvė jausti: jeigu Molis pyksta, jis tai daro iš visos širdies. Ir nors priimamos visos emocijos ir jų raiška, tačiau ieškoma sprendimų, kaip jose neužsibūti (vieniša? Susiraskime draugą ar net draugų!). Tuo pačiu iliustracijos padeda skaityti jo emocijas – pyktį, nerimą, džiaugsmą – per vaizduojamus didelius veidus, išraiškingas mimikas, kūno kalbą. Tai labai tinka emocijų žodynui plėsti: Kaip, tavo manymu, dabar jaučiasi Molis? Kodėl jis susiraukęs? O dabar Molis šypsosi. Kaip manai, kodėl?. Pirmojoje knygoje pristatoma vienatvės tema, tačiau tai daroma švelniai ir su humoru, pasitelkiant komiškas situacijas. Tai puikus būdas kalbėti apie jausmus, kad vaikui nebūtų per sudėtinga suprasti ar per sunku dalintis.
Abi knygos puikiai tinka tiek skaitymui prieš miegą, tiek garsiniams skaitymams darželiuose. Teksto nėra itin daugiau, tačiau mažyliams (2-3 m.) galima dar labiau sutrumpinti, akcentuojant iliustracijas. Pirmoji dalis turėtų patikti 4+ metų vaikams, kai draugai pradeda užimti vis didesnę jų kasdienybės dalį ir vis dažniau klausiama, kodėl kažkas nori/nenori su manimi draugauti. Na, o tėveliams Molis primins, kad už blogo elgesio dažnai slypi didelės ir mažam pasauliui itin svarbios patirtys bei jų sukeltos emocijos.
Straipsnio autorė Aleksandra Strelcova daugiau nei 10 metų tyrinėja paauglių literatūrą, skaito paskaitas ir rašo straipsnius šia tema. Knygomis vaikams rimčiau domėtis pradėjo, kai gimė jos sūnus. Aleksandros knygų apžvalgas, skaitymo su vaiku patarimus ir atradimus galite rasti jos Instagram paskyroje knygu dnr.
Susiję straipsniai
