Jeigu per Velykas nejučia atsidurtumėte svetimoje šalyje, gal kiek nustebtumėte: daug kur velykiniai papročiai gerokai skiriasi nuo lietuviškų. Tačiau juos neabejotinai vienija vienas bendras bruožas: jų labiausiai laukia vaikai. Galbūt „prisijaukinsite“ kokią nors įdomesnę užsienietišką Velykų tradiciją?
Kroatija
Niekados neikite šiuo šventiniu laikotarpiu pas kroatą į svečius be dovanos vaikams – čia priimta jiems būtinai atnešti dekoratyvinių kiaušinių. Jų be vargo galėsite įsigyti bet kurioje parduotuvėje, ir pačių įvairiausių: paauksuotų, pasidabruotų, medinių, marmurinių, vaškinių, stiklinių. Kiek paaugusios namų šeimininkų atžalos labai apsidžiaugs, jeigu nepagailėsite pinigų ir padovanosite jiems specialų velykinį papuošalą – ant grandinėlės kabantį mažytį kiaušinuką.
Makedonija
Makedonietės šeimininkės būtų maloniai nustebintos iš svetimšalio gavusios naują molinį indą margučiams susidėti. Ir būtinai pasiteirautų, iš kur svečias žinąs apie jų tautos paprotį kasmet pirkti naują krepšelį arba dekoratyvinę lėkštę velykiniams margučiams laikyti. Papasakokite joms, kad esate girdėję ir apie kitą, ne mažiau svarbią velykinę jų tautos tradiciją – tėvui su vaikais nunešti pašventintus kiaušinius į vynuogyną ir ten juos sudeginti, kad Dievas apsaugotų vynuoges nuo krušos ir kad jos šiemet itin gerai užderėtų.
Kipras
Lankydamiesi Kipre pas savo draugus graikus pastebėsite, jog jie Velykų išvakarėse sukrauna gražų lauktuvių krepšelį savo kaimynams turkams. Į jį įdeda kepaliuką duonos ir 10-15 margučių. Nunešti krepšelį patikima vaikams. Negavusieji tokios tradicinės dovanos turkai jaustųsi įžeisti. Kaip sakoma, politika lieka politika, o kaimynams dera sugyventi draugiškai. Turkai paprastai pasistengia atsilyginti lauknešėlį atgabenusiam vaikui įberdami jam į saują smulkių monetų.
Šventėms Kipro pravoslavai būtinai kepa specialią duoną vaikams, kuri ir puošiama vaikiškai.
Italija
Čia būtinai būsite pavaišinti saldžia duona, kuri nustebins jus dar ir neįprastu savo pavidalu. Jos kepaliukai primins kiškį, viščiuką arba lėlę. Šioje duonoje visada esti įkeptas kiaušinis. Žinokite, kad kepant šią duonelę, dalyvavo ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Jiems paprastai patikima išgražinti ką tik iškeptą gaminį. Taigi nepagailėkite pagyrų jos skoniui ir būtinai garsiai pasidžiaukite vaikų sugebėjimais.
Iškepta duona tradiciškai nešama pašventinti į bažnyčią, o ryte dovanojama draugams ir giminėms.
Vokietija
Nenustebkite šioje šalyje pamatę ant medžių kabančius kiaušinius. Vokiečiai šventai įsitikinę, kad šitoks Velykų medelis padės jiems sulaukti gausesnio derliaus. Jeigu čia apsilankysite šventės išvakarėse, pamatysite, kaip jie tuos medelius puošia. Paprastai tą daro vaikai, bet štai paruošti „žaislus“ – margučius – jau suaugusiųjų darbas. Beje, gana kruopštus ir atsakingas. Mat kiaušinio turinį reikia prieš tai pro skylutę išvarvinti į dubenį, o į margą lukštą įpilti vandens. Tryniai ir baltymai bus panaudoti specialiam velykiniam pyragui kepti.
Vokietijoje pirmąkart buvo paminėtas ir kitas garsus Velykų simbolis – kiškis. Tai įvyko 1500 metais.
Daugelis šios šalies vaikų ir dabar tiki, jog naktį prieš Velykas kiškis atneša ir padovanoja gražiausių margučių krepšelį. Mat ryte atsibudę jį randa prie savo lovos. Šis Velykų simbolis susijęs su derlingumu ir gamtos atgaivinimu pavasarį, su pagonių švente Eastre. Anglosaksai garbino deivę Easter, jai aukodami žemišką dovaną – triušį. Kiškis buvo laikomas vaisingumo simboliu dar prieš krikščionybę.
Slovakija
Eidami pas slovaką velykinių pusryčių būtinai pasistenkite atsinešti kokių nors skanėstų, o jeigu namuose esama vaikų, be specialaus jiems skirto velykinio lauknešėlio nė nesirodykite. Patys slovakai būtinai pasistengs, kad jūs paragautumėte jų specialaus velykinio kiaušininio sūrio („sirok“), velykinio pyrago („kolač“) ir specialios velykinės duonos. Jeigu būnant šioje šalyje tektų Velykų rytą nueiti į bažnyčią, išvystumėte, kokio didumo pintinės su valgiais atnešamos šventinti. Vėliau visi šie krepšiai, palaiminti parapijos kunigo, atsiduria ant šventinio stalo.
Anglija
Būtinai paragaukite per Velykas čia kepamų kryžiumi dekoruotų bandelių. Jose įspaustas kryžius simbolizuoja aukos nukryžiavimo reikšmę, todėl britai tiki, jog šios bandelės apsaugo namus nuo blogio.
Anksčiau po Didžiojo penktadienio jie jas pasikabindavo savo namuose kaip amuletą. Tiesa, sunkoka tikėtis, kad per didžiąsias šventes į jų šalį atvykusį svetimtautį koks anglas pasikviestų į savo namus. Čia šventai laikomasi principo: „Mano namai – mano tvirtovė“, tačiau nenusiminkite – per šventes ir gatvėse įdomu, o išganingųjų bandelių galima įsigyti bet kurioje konditerijos parduotuvėje.
Austrija
Būtinai apsilankykite kokioje nors austrų bažnyčioje Didįjį šeštadienį. Galėsite pasigrožėti reginiu, kaip priešais bažnyčią suliepsnoja milžiniškas laužas, į kurį tvarkingi austrai ima mesti senus sutrūnijusius kryžius ir vainikus nuo kapinių. Jeigu jų nesama, į laužą sumetamos devynių rūšių medžių malkos. Jeigu turite draugų Austrijos kaime, gana realu, kad jie jus pakvies šventinę naktį pajodinėti po laukus, po jauną žolę paganyti arklius. Ritualinį jodinėjimą ypač mėgsta paaugliai. Jauna žolyte bus išpuoštas ir velykinis stalas, už kurio drauge visi susėsite pusryčių.
JAV
Čia ir dar kai kuriuose šiltuose kraštuose Velykų simboliu laikoma baltoji lelija (mat ten, kur šilta, ji pražysta kaip tik per Velykas). Ši gėlė dėl savo lapų baltumo ir subtilumo dar ankstyvaisiais krikščionybės metais būdavo sutapatinama su apsivalymu, atgimimu. Kiekvienai šeimininkei būtų be galo malonu gauti dovanų gražų baltosios lelijos žiedą. Vaikams čia daugiausia dovanojami šokoladiniai kiaušiniai ir zuikiai.
Graikija
Būtinai padovanokite savo bičiuliams gerą dešimtį gražiausiomis spalvomis išmargintų velykinių margučių. Ypač jais, išdabintais lietuviškais raštais, džiaugsis vaikai. Mat kiaušiniai Graikijoje saugomi visus metus (tik prieš tai, suprantama, graikai dar juos pašventins). Mat šios tautos žmonės įsitikinę, jog tokie kiaušiniai padeda meilėje, apsaugo namus nuo gaisrų, o žmones ir gyvulius – nuo įvairių ligų.
Bulgarija
Šios valstybės stačiatikiai velykinius kiaušinius pradeda marginti Didįjį ketvirtadienį. Šią dieną jie dar vadina Švariuoju ketvirtadieniu. Daugelyje šeimų kiaušiniai ne šiaip dažomi, o išpaišomi įvairiausiais raštais, peizažais, paveikslėliais, ant jų užrašomi įvairūs posakiai. Kartais ant įvairiaspalvių kiaušinių dar priklijuojami papuošalai iš auksinės ir sidabrinės folijos. Marginimo ceremonija niekad neapsieina be vaikų. Tačiau drauge su savo bičiuliais bulgarais eidami į cerkvę klausytis Evangelijos skaitymų, neškitės tik vieną kiaušinį – būtinai raudoną.
Meksika
Čia Velykos apima visą savaitę, kuri vadinama Semana Santa (nuo Verbų sekmadienio iki Velykų) ir pačias Velykas (Pascua). Semana Santa – tai paskutinės Kristaus gyvenimo dienos, Pascua – Kristaus prisikėlimas. Daugelyje bendruomenių vaidinama visa Pasija (Didžioji savaitė), pradedant paskutiniąja vakariene, Kristaus išdavimu, teismu, 12 Kryžiaus stočių, nukryžiavimu ir pagaliau – prisikėlimu. Jeigu tik pasitaikytų bent menkiausia galimybė, pasistenkite padalyvauti šiame bažnytiniame renginyje.
Pamatysite – tai išties įspūdinga, juk veiksmas vyksta su gražiomis dekoracijomis, drabužiais, tam ruošiamasi visus metus. Atkreipkite dėmesį, kaip tokia proga išpuošiami vaikai. Gražiausiais nėriniais, siuvinėjimais, raukinukais išpuoštos suknelės primena pasakų princesių apdarus, o berniukai su skrybėlėmis atrodo kaip mažieji kaubojai.
„Mamos žurnalas“
