Daugelio svajonių šalies – Japonijos – pasirinkimas neabejotinai kelia klausimų – kaip tokiai tolimai kelionei pasiryžti su mažais vaikais? Toks sprendimas dažnai sulaukia dvejonių iš aplinkinių. Japonija, kaip kelionės kryptis, ilgai buvo Gretos ir jos vyro svajonių sąraše. Šiemet, sumažėjus darbų intensyvumui, buvo priimtas sprendimas keliauti į Japoniją su dviem vaikais – penkiamečiu Jonu ir trimete Urte.
Pasakoja Greta Užkuraitė.
Pliusai keliaujant į Japoniją su vaikais:
• Viešbučiuose už mažus vaikus nebuvo papildomo mokesčio.
• Transportas vaikams iki 6 metų – nemokamas, net ir keliaujant su „Shinkansen“ traukiniu.
• Kavinėse, restoranuose maloniai mus priimdavo, atnešdavo vaikiškas lėkštutes, įrankius, kai kur – net ir puodelius su dangteliais, juk žinome, kaip vaikai lengvai viską išpila. O japonai tikrai praktiški ir vaikus mylintys žmonės, tad papildomas dėmesys jiems visuomet buvo skiriamas.
• Pramogų ir veiklos su vaikais pasirinkimas Japonijoje yra nesuvokiamai didelis, tad nuobodžiauti tikrai neteks.
Maršrutas ir kelionės trukmė
Mes keliavome 14 dienų. Tikrai per trumpas laikas viską pamatyti, bet tikrai verta, norint susipažinti su Japonija. Dėl ilgų skrydžių ir didelio laiko skirtumo, turėjome tik 12 naktų, nes kitas 2 naktis praleidome skrydžiuose. Skridome iš Vilniaus į Helsinkį ir iš Helsinkio tiesiogiai į Tokiją.
Ką nuveikėme? Mūsų kelionės planas.
1 diena
Nusileidę Tokijuje ir įsikūrę viešbutyje, ėjome vakarieniauti. Tai buvo mūsų pirmas kartas valgant skaniausią Wagyu jautieną!
2 diena
Antrąją dieną Tokijuje skyrėme tyrinėjimams, aplankėme Hamarikyu sodus, pasivaikščiojame po Ginzos rajoną ir keliavome į vieną įspūdingesnių Pokemonų centrų, esančių Shibuya rajone. Pokemonų centrą aplankėme ne be reikalo, mūsų mažieji yra dideli pokemonų fanai, tad, kaip jau supratote, kelionės maršrutas tikrai buvo pritaikytas jiems.
Shibuya – tikrai ta vieta, kurią rekomenduoju aplankyti, pilnas gyvybės ir įvairių prekybos centrų rajonas. Jame rasite ir garsiausią perėją (Shibuya scramble crossing), kurią tikrai jau būsite matę iš pačių garsiausių filmų. Mes pasinaudojome proga ir nuėjome atsigaivinti į turistų dar labai neišgarsintą vietą, iš kurios atsiveria ir perėjos vaizdas. Pats įėjimas buvo mokamas, bet į kainą įėjo ir gėrimas. Tiesa, vaikams – nemokamai. Šią slaptą vietelę galite pasižymėti – Mag‘s Park Rooftop Shibuya Crossing.
3 diena
Kadangi disneilendo aplankymui skyrėme tik vieną dieną, pasirinkome „Dysney World“. Dėl žmonių kiekio prie maisto pačiame parke gali tekti laukti ilgokai, tad gerai, kad buvome apie tai pasiskaitę ir pasiruošę, – pasiėmėme įvairių užkandukų, kurie tikrai pagelbėjo. Pats disneilendas labai patiko, išbuvome iki pat pabaigos, tad matėme ir paradą, ir fejerverkus, spėjome beveik viską išbandyti, tad buvo kupina įspūdžių diena ne tik vaikams, bet ir mums.
4 diena
Ketvirta diena buvo skirta keliauti į Osaką. Kelionei pasirinkome vieną greičiausių traukinių pasaulyje – „Shinkansen“. Jeigu keliaudami iš Tokijo į Osaką sėdėsite dešinėje pusėje prie lango, esant sėkmingai ir nedebesuotai dienai, kelionės metu net galite pamatyti Fudžio kalną. Mums pasisekė tik iš dalies, nes buvo labai debesuota diena, tačiau Fudžio viršūnę matėme! Atvykę į Osaką, įsikūrėme viešbutyje ir ėjome pasivaikščioti, patyrinėti šalia esantį rajoną bei vakarieniauti. Pasisekė, kad pirmą dieną netoli viešbučio radome garsiąsias Osakos žuvytes. Tai tokie pyragėliai su plikytu kremu arba raudonųjų pupelių kremu, kuriuos išbandyti buvau pasižymėjusi savo „to do“ sąraše.
5 diena
Penktą dieną skyrėme „Universal Studios“ Osakoje. Juk vaikai tarsi suteikia bilietą atgal į vaikystę! Sunkiausiai buvo tai, kad lankėmės šeštadienį ir keliavome sezono metu, tad buvo tikrai labai daug žmonių. Laukimo laikas visur buvo labai ilgas, kai kur siekė ir 120 min., bet VIP bilietų jau nebuvo galima įsigyti. Bet nustebino mūsų „be 5 min“ trimetės Urtelės kantrybė – jei jau pasiryžo kažkur eiti, kantriai laukė eilėje ir valandą. Žinoma, kaip ir visur, vaikams nusifotografuoti ir paliesti savo herojus – buvo didžiausia pramoga. Taigi, jei lankysitės Osakoje ilgesniam laikui, – būtinai aplankykite ir „Universal Studios“.
6 diena
Šeštą kelionės dieną įsėdome į traukinį ir nuvykome į netoliese esantį Naros miestą – ten, kur elniukai tiesiog gyvena laisvai. Gera pramoga vaikams – daug vietos išsilakstyti, galima nupirkti specialių sausainių ir tuos elniukus pamaitinti.
Jei atvirai, kad ir kiek girdėjau teigiamų atsiliepimų, kad tai ta vieta, kurią reikia aplankyti, – man ji nepaliko nepamirštamo įspūdžio. Elniukai įpratę būti maitinami, kartais net pasidaro agresyvūs ir patys griebia sausainius. Prisėdus ant suoliuko suvalgyti ledų, iškarto prisistato ir bando ledų paragauti. Kaip ir visi dalykai, jei į gamtą įsikišame mes, žmonės, netrukus tą grožį sugadiname, – turistų daug ir nėra ko kitko tikėtis iš elniukų.
Grįžę iš Naros miesto, vakarą praleidome Osakos Bay rajone. Nedidelis restoranėlis netikėtai nustebino tuo, kad turėjo platų Wagyu jautienos pasirinkimą. Dar iki šiandien paklausus vaikų, kas labiausiai patiko Japonijoje, jie iš karto pažiūrėję vienas į kitą vieningai atsako – mėsytė.
7 diena
Septintą dieną papusryčiavę Osakoje, susikrovėme daiktus ir iškeliavome į oro uostą, kadangi kitą kelionės dalį nusprendėme praleisti vienoje iš Japonijos salų, esančių pietuose, – Okinavoje. Skrydis truko apie 2,5 valandos, atskridę dar apie 1,5 valandos važiavome autobusu iki viešbučio, kuris turi savo paplūdimį ir vandens pramogų. Okinavoje praleidome iš viso 5 naktis.
8–11 dienos
Kadangi mūsų pasirinktas viešbutis buvo didelis ir turėjo nuostabų paplūdimį, baseinus ir įvairių pramogų, tiesiog likome jo teritorijoje, maudėmės, valgėme, tyrinėjome povandeninį gyvenimą. Per pietus ir vakarienei ėjome pasivaikščioti ir išbandyti vietinius restoranėlius. Tokių dienų tikrai reikėjo, kad atgautume jėgas nuo intensyvaus keliavimo.
Ilsėdamiesi aplankėme pramogų ir prekybos kompleksą „American Village“, kuriame buvo daug amerikietiškos kultūros, didelis restoranų ir pramogų pasirinkimas bei paplūdimys. Nuvykome į Šiaurinėje salos dalyje esantį Okinavos Churaumi akvariumą.
Priešpaskutinę dieną Okinavoje praleidome tikrai įspūdingai. Kadangi viešbutyje buvo galimybė užsisakyti įvairių pramogų už papildomą mokestį, bet ne visos jos tinkamos tokiems mažiems vaikams, pasirinkome pusdienio išvyką laivu. Ryte atsikėlę užkandome, susitikome su grupe, išsirinkome nardymo kostiumus ir sėdome į laivelį, kuris mus nuplukdė į netoliese esančią mažą salą. Kadangi sala yra negyvenama, labai maža ir tarp uolų, tai puiki vieta paviršiniam nardymui. Tad kelionės vienas iš tikslų ir buvo išplaukti valandai panardyti.
12 diena
Atsikėlėme, praleidome šiek tiek laiko paplūdimyje, atsisveikinome su šia nuostabaus grožio sala ir susidėję daiktus išsiruošėme į oro uostą, laukė skrydis atgal į Tokiją. Atskridome labai vėlai, tad liko tik pernakvoti netoli oro uosto esančiame viešbutyje.
13 diena
Paskutinė diena Japonijoje – mūsų skrydis atgal į Helsinkį buvo tik apie 23 valandą, tad mes dar išnaudojome paskutines valandas Tokijuje ir nuvykome į „teamLab Planets“ muziejų. Šį muziejų pasižymėkite, tikrai įdomi patirtis, o interaktyvios instaliacijos labai patiko ir paliko įspūdį ne tik mums, bet ir vaikams. Viską apžiūrėjome po du kartus, nes vaikai tiesiog nenorėjo iš muziejaus išeiti. Šiek tiek apsipirkome ir keliavome į viešbutį pasiimti daiktų ir – į oro uostą.
Ką galėjome daryti kitaip?
• Būtų pravertę turėti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, nes Okinavos saloje su vaikais automobilis būtų suteikęs lengvesnį ir greitesnį keliavimą, būtume spėję daugiau pamatyti, laisviau pasiderinti keliavimą.
• Gal kitą kartą skrydžiui į Tokiją pasirinkčiau Hanedos oro uostą, nes jis arčiau centro (mes atskridome į Naritos oro uostą), Finnair, oro bendrovė su kuria skridome, skrenda į šiuos abu oro uostus.
• Pritrūko vienos dienos apsipirkimui. Nors to nemėgstu daryti ir dažnai iš kelionių grįžtų be jokių ypatingų pirkinių (tiesiog noriu keliauti ir mėgautis), bet Japonija yra ta šalis, kuri turi tokių keistai įdomių dalykėlių, kuriems ir vieno papildomo lagamino turbūt nepakaktų. Vis dėlto – šiek tiek gailiuosi, kad to nepadarėme, bet gal kitą kartą. Juk Japonija yra ta šalis, į kurią visa mūsų šeima svajoja dar sugrįžti.
Nuotraukos iš asmeninio albumo
O jei vienoms nedrąsu, kompaniją visada rasite klube „Keliaujančios mamos“.
Susiję straipsniai
