Pixabay.com
Fizinis aktyvumas būtinas stipriam imunitetui bei sveikatai, tačiau neretai imamės sportuoti neturėdami pakankamai žinių, kaip tą daryti taisyklingai. Maža to, tikslų pasiekti paprastai norime greitai, todėl judame neskirdami deramo dėmesio atlikimo technikai, pasirinkdami netinkamą pramankštą ar krūvį. Specialistai pastebi, kad dėl to vis dažnesni tampa organizmo žalojimo bei traumų atvejai.
Pamirštame tinkamai apšilti
Kineziterapeutė, „Impuls“ treniruočių trenerė Šarūnė Latvytė pastebi, kad žmonės neretai ateina į sporto salę žinodami tik bėgimo takelį ir atsispaudimus ar kelis pratimus pilvo presui.
„Tą jie ir daro. Pamina dviratį, pabėga ant takelio, padaro atsispaudimų seriją, lentą, pasiekia kojų pirštus (toks dažniausiai būna tempimas) ir galvoja, kad pasportavo. Deja, iš to paprastai nebūna jokios naudos. Prie viso to dar labai dažnai pasirenka netinkamą papildomą svorį bei treniruotės krūvį. Juk vis dar visko norime „greitai“: numesti svorį, sustangrinti kūną, pasiruošti kokioms varžyboms“, – sako kineziterapeutė ir priduria, kad dažniausia viso to pasekmė – nusivylimas judėjimu, nepasiekti užsibrėžti tikslai, o neretu atveju – skausmai ar traumos.
„Pastebiu, kad jaunimas dažnai iš karto pradeda nuo aukšto intensyvumo treniruočių dar nemokėdamas taisyklingai atlikti pratimų, apšilti ir dėl to neišvengia traumų. Sėdimą darbą dirbantys žmonės dažniau renkasi tik ramias treniruotes, o tai irgi nėra gerai, nes reikia ir krūvio širdžiai. Tuo tarpu žmonės, kurie pamėgę svorius ir tik stangrina raumenį, neretai užmiršta itin svarbius tempimo ir judesį lavinančius pratimus“, – vardija pašnekovė.
Ji sako, kad be išimties visiems, kurie aktyviai juda – tinkamas apšilimas bei tempimo pratimai yra būtini.
„Apšilimas būtinas prieš bet kokią treniruotę. Jis padeda išvengti traumų, gerina treniruotės kokybę, paruošia širdį krūviui, suaktyvina kraujotaką, taip išnešiojamas didesnis deguonies ir maisto medžiagų kiekis po organizmą. Be to, gerina laikyseną, suteikia daugiau laisvės judesiui. Apšylant pakyla viso kūno, raumenyno temperatūra, atsiranda energija, protas nurimsta ir pasiruošia darbui. Tempimo pratimų nauda aktyviai judantiems žmonėms yra neabejotina“, – atkreipia dėmesį „Impuls“ treniruočių trenerė.
Pataria kuo daugiau vaikščioti
Pixabay.com
Paklausta, kokį judėjimo būdą dažniausiai rekomenduoja pasirinkti pradedantiesiems, Š. Latvytė pirmiausia siūlo atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą, įsiklausyti į savo organizmą bei kūną.
„Ar daugiau sėdite, ar daugiau dirbate sunkų fizinį darbą, stovimą, o gal esate po traumos? Kiekvienas atvejis individualus. Bet dažniausiai patariu kuo daugiau vaikščioti, pasirinkus patogią avalynę. Jei yra galimybė įsigyti išmanią apyrankę, rekomenduotina stebėti savo pulsą, širdies darbą. Visada reikia pradėti nuo ramesnio krūvio, stebėti save ir, jei yra poreikis, pereiti prie intensyvesnės treniruotės. Privalu suprasti, kad greitų rezultatų pasekmė – traumos. Tai savęs žalojimas. Jei pasirinkai judėjimą, tai turi tapti tavo gyvenimo dalimi, disciplina, gyvenimo būdu“, – primena kineziterapeutė.
Tiesa, kartu ji džiaugiasi, kad žmonės vis labiau nori praplėsti savo akiratį, daugiau sužinoti, kaip efektyviai judėti taisyklingo judesio ir sveikos gyvensenos link.
Siekdami padėti pradedantiems sportuoti žmonėms išmokti taisyklingai judėti ir daugiau sužinoti apie sveikos gyvensenos principus, sveikatingumo klubai „Impuls“, kartu su trenerių sertifikavimo programos „ActiveTraining“ profesionalais sukūrė specialią programą „Be Active“. Ji pavadinta Europoje vykstančios judėjimo iniciatyvos vardu.
„Džiaugiuosi, kad yra tokios programos kaip „Be Active“. Tai ypač naudinga pradedantiesiems ir ne tik. Čia pateikiama daug naudingos informacijos apie judesį, treniruotę, taisyklingą pratimų techniką, akcentuojamos dažnos klaidos ir būdai joms išspręsti. Taip pat žmonės sužino, kaip taisyklingai kvėpuoti, stebėti savo širdies darbą, suprasti ar jiems tinka pasirinktas fizinis krūvis, kodėl nereikia „įsimylėti“ tik vieno tipo treniruotės“, – vardija kineziterapeutė, kuri ir pati veda treniruotes pagal „Be Active“ programą.
Sportuojančiųjų patirtys: kai neturi tinkamų žinių, jokios naudos
Pixabay.com
Prie programos prisijungęs 66 metų Antanas Puodžius pasakoja jaunystėje aktyviai užsiminėjęs lengvąja atletika, tačiau dabar turi problemų su nugara, todėl savarankiškai sportuoti, nežinant kaip tai daryti taisyklingai, net nedrįso bandyti.
„Su trenerės pagalba pratimai atliekami teisingiau arba, reikalui esant, tinkamai pakoreguojami. Trenerė kiekvieno užsiėmimo pradžioje teoriškai paaiškina kokių tikslų siekiama atliekant vieną ar kitą pratimų kompleksą, po to linksmai pailiustruoja, kaip jį atlikti praktiškai. Žinoma, visų pratimų neatsiminsiu, tačiau iš daugybės galima susikurti savo pratimų kompleksą, priklausomai nuo poreikio. Tą ir darau“, – įspūdžiais dalinasi A. Puodžius.
Jis taip pat priduria, kad grupėje kartu sportuojantys žmonės suteikia dar daugiau motyvacijos. „Grupėje esu vyriausias, tačiau aplinka ir supantys žmonės neleidžia jaustis senu. Tiesa, turiu pripažinti, kad kol kas prastokai sekasi lankstumo pratimai, tad jiems skiriu daugiau dėmesio“, – pripažįsta vyras.
Dar viena prie programos prisijungusi vilnietė, 29 metų Agnė Lukoševičienė pasakoja anksčiau yra lankiusi sporto klubą, tačiau tik po mėnesį-du.
„Bandžiau sportuoti savarankiškai, bet greitai supratau, kad labai trūksta žinių. Galiausiai prarasdavau motyvaciją ir mesdavau sportą. Dabar jau suprantu, kad „žaliam“, sportuoti nepratusiam žmogui reikia labai aiškiai ir nuosekliai išdėstomų pagrindų. Tiek įvairių bazinių pratimų, tiek kvėpavimo, mitybos. Prisijungusi prie programos gaunu paaiškinimus, kodėl, kaip ir kam daromas tam tikras pratimas, kaip turi prasidėti ir baigtis kiekviena treniruotė. Žinant, kam skirtas pratimas ir kaip taisyklingai jis turi būti atliekamas, galiu sportuoti savarankiškai“, – savo įspūdžiais dalinasi moteris.
