Lietuvius likimas nubloškia į toliausias šalis. Lietuvaitės Ritos vyras gavo darbo kontraktą Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Anglų kalbos mokytoja ir modeliu dirbanti Rita kartu su vyru šioje šalyje gyvena jau ketverius metus. Taip jau susiklostė, kad ilgokai negalėję susilaukti vaikelio, čia jie pačią pirmą savaitę pradėjo lauktis. Netrukus pasibeldė ir antrasis vaikelis. Rita juokauja, kad jiems ši šalis net bauginančiai vaisinga.
Šalies rengimosi taisyklės
Atvykusi gyventi į Emyratus, Rita rado darbą tarptautinėje anglų kalbos akademijoje, bet netrukus pasirodė, kad Rita labai paklausi ir kaip modelis. Šviesiaplaukės šviesiaodės čia graibstomos. Tik mados suvokimas arabų krašte gerokai skiriasi – prieš kolekcijų pristatymą Rita išdažoma tokiu gausiu makiažu, kad vos gali save atpažinti. Arabės dieną mielai darosi vakarinį makiažą, prisiklijuoja blakstienas, susigarbanoja plaukus. Ten visai įprasta, kad jauna mama vaikutį palieka auklei filipinietei, o pati dieną eina į grožio saloną pasidaryti makiažo ar šukuosenos. Veido gražinimas – tai sritis, kur moteris gali save išreikšti, nes aptemptų ir kūną išryškinančių drabužių vilkėti nepriimta. Ritai teko pristatyti ir madingų arabiškų skraisčių bei burkų kolekcijas, tiesa, jos buvo ne juodos, o spalvotos, bet dengiančios visą kūną.
Suvaržytos šalies tradicijų, jaunos moterys vis tiek randa būdų, kaip būti madingomis, – po skraistėmis užsimauna siaurus džinsiukus, apsiauna aukštakulniais. Anksčiau papročiai joms draudė nešioti aukštakulnius, tačiau dabar šalis modernėja. Arabės perka brangias ir madingas rankines.
Europietės, atvykusios gyventi į Emyratus, irgi turi paisyti tradicijų, nedėvėti labai atvirų drabužių, nors karštis nepakeliamas.
„Kai pačią pirmą savaitę pradėjau lauktis, man buvo šokas – Europoje ilgą laiką negalėjau pastoti, o čia – iš karto. Kaip ir visoms nėštukėms, būdavo silpna, pykindavo. Kad ištverčiau karštį, iš pradžių rengiausi šortukais ir marškinėliais, bet kai keletą kartų mane „žudančiu žvilgsniu“ nužvelgė arabės, supratau, kad teks karštį tverti po ilgais drabužiais. Tai, kad esi nėščia, joks pasiteisinimas“, – pasakoja Rita.
Nėštukių priežiūra ir kasdienybė
Rita sako, jog nėščios moterys ten irgi mielai eina į specialias mankštas, lanko jogą, populiarūs būsimųjų mamų kursai. Tačiau medicininė priežiūra gerokai skiriasi nuo mums įprastos. Kai nėštumo pradžioje Ritai prasidėjo kraujavimas, o vyras buvo išvykęs į komandiruotę, draugė ją skubiai nuvežė į pirmą pasitaikiusią ligoninę. Indų kilmės gydytoja prirašė stiprių hormoninių tablečių, kad nebūtų persileidimo. Vėliau kiti gydytojai stebėjosi, ar tikrai buvo būtina iš karto skirti tokius stiprius vaistus. Ritai pasirodė, jog Emyratuose dirbantys gydytojai remiasi ne savo praktika, o teorinėmis žiniomis. Dar pacientui sėdint kabinete, jie „guglinasi“ internete, kokia tai galėtų būti liga. Tai nuteikia labai keistai. Ir ginekologai, ir vaikų gydytojai iš karto skiria labai stiprių vaistų, antibiotikų. Pavyzdžiui, kai suslogavo vos kelių savaičių Ritos sūnelis, gydytoja skyrė antialerginių vaistų, kurie skiriami šienligės simptomams slopinti. Tad po kelių tokių patirčių Rita įprato informaciją surinkti bent iš dviejų šaltinių – gavusi vietinių gydytojų receptus, ji dar pasiskambina į Lietuvą ir pasitaria su bičiule vaikų gydytoja, ir tik tada priima sprendimą, kaip gydytis. Rita girdėjo, kad planuojama šioje šalyje įkurti kliniką, kurioje dirbs lietuviai gydytojai.
„Nuo nėštumo pradžios mane vargino pykinimai. Pavyzdžiui, labai pykindavo parduotuvėse, būdavo, kad nebespėju net iš parduotuvės išeiti, apsivemiu. Kartą vienoje parduotuvėje tai įvyko net tris kartus. Erzino maisto ir prieskonių kvapai, o labiausiai – žmonių kvepalai ir smilkalai, kurie ten labai populiarūs. Praeidama pro juos net sulaikydavau kvėpavimą. Nešiodavausi maišelį vemti, nes jau kai akys „išsprogdavo“, suprasdavau, kad tuoj vemsiu. Pirmą nėštumą pykino iki 7 mėnesių. Apėmė net depresija, nes bijodavau kur išeiti ir ką suvalgyti, kad viešoje vietoje neapsivemčiau“, – prisimena Rita.
Dėl maisto ten didelių problemų nebuvo, nes, be arabiško maisto restoranų, gausu ir europietiškų, amerikietiškų, kur maistas švelnesnis, be aštrių prieskonių. Šalyje, kuri yra ant smėlio dykumos, stebina didelis vaisių pasirinkimas, šie iš Indijos, Australijos ir Europos kasdien atvežami į prekybos centrus. Ritai trūko nebent Lietuvoje įprastų sūrių ir žolelių prieskonių. Ji prisimena, kaip kartą lyg tikra vadovėliuose aprašyta nėščioji užsimanė raugintų agurkų, ir ten pat prekybos centro kavinėje juos valgė, tuo metu vyrui gurkšnojant kavą.
Gimdymas Emyratuose
Turtingos moterys gimdo, padedamos dulų (gimdymo padėjėjų), bet dulų įkainiai prieinami ne kiekvienai. Tokios paslaugos kaina apie 200 eurų už kiekvieną valandą, praleistą su gimdyve.
Rita ketino gimdyti, pritaikius epidurinę nejautrą, bet pasirodė, kad toje ligoninėje, kur ji pasirinko, ši paslauga neteikiama. Teko patirti, kas yra natūralus gimdymas. Pirmąjį sūnelį šeima pavadino Kristianu. O antrąjį vaikelį pagimdyti, pritaikius epidurą, tiesiog nebespėjo, nes atvažiavo į ligoninę, kai gimdos kaklelis jau buvo atsivėręs 8 cm., ir po pusvalandžio gimė Danielius.
Rita sako, jog jos draugėms užsienietėms gimdymai baigėsi ne taip sklandžiai – vienai moteriai pritaikė epidurinę nejautrą, bet ji nesuveikė, gimdymas buvo labai skausmingas, o kitai draugei gydytojai nenumatė, kad kūdikis bus toks didelis, kilo komplikacijų, plyšimų.
Emyratuose gimdyvės ligoninėje praleidžia tik 24 valandas. Jei vaikutis sveikas, kitą dieną jis jau išleidžiamas namo. Vėliau ateina aplankyti maitinimo krūtimi specialistė, o naujagimių priežiūros konsultantei mama gali skambinti bet kuriuo metu ir su ja pasitarti.
Rita pastebėjo, kad nors ligoninėje dalinamuose lankstinukuose mamos ir skatinamos maitinti krūtimi, kažin ar daug taip daro. Prekybos centruose ji matė keletą mamos ir vaiko kambarių, bet jie gerokai skiriasi nuo mūsiškių. Žindymas ten laikomas labai intymiu dalyku, tad užsukusi į kambarėlį, kuriame stovi fotelis žindymui, kiekviena užsirakina, kad nematytų kitos. Parkuose ar kavinėse viešai žindančių arabių tikrai nepamatysi. Tai daro nebent vakarietės, ir tai užsidengusios specialia žindymo antklodėle. Pati Rita abu savo sūnelius maitino natūraliai beveik iki metų.
Mamos bendrauja visame pasaulyje
Kad ir kaip skirtųsi mūsų kultūros, kūdikių mamas visur vienija noras susiburti, kalbėtis, eiti vienoms pas kitas į svečius. Tiesa, Jungtiniuose Arabų Emyratuose taip daro tik užsienietės, nes arabės gana uždaros. Rita priklauso panašiu laiku pagimdžiusių mamų grupelei, jos dažnai susitinka parkuose, kavinėse ar žaidimų kambariuose. Tačiau parkuose atskirai iškylauja ir arabės su vaikais, todėl galima stebėti jų požiūrį į auklėjimą ir maitinimą. Net kokių 8 mėnesių mažylis vežimėlyje jau graužia bulvių traškučius ar čiulpia šokoladą. Kartą Rita matė, kad net lėktuve į mišinio buteliuką arabė mama įbėrė cukraus ir paaiškino, kad cukrus labai sveika, vaikas augs stipresnis. Dėl antsvorio ten per daug nesijaudinama.
Nelabai jaudinamasi ir dėl kūdikio raidos – nelabai svarbu, ar vaikas jau kelia galvą, ar ne, ar jau sėdasi, ar stojasi. Labai susirūpinama, tik diagnozavus rimtą ligą, labai daug kalbama apie autizmą.
Arabiški darželiai
Kristianą šeima pradėjo leisti į darželį nuo dvejų metukų. Tiesa, priešmokyklinėje įstaigoje ten vaikai praleidžia ne visą dieną, kaip Lietuvoje, o tik 3–4 valandas. Yra galimybė palikti vaiką prailgintoje grupėje, bet tokiomis paslaugomis mažai kas naudojasi. Po darželio vaiku rūpintis padeda auklės. Kiekviena turtingesnė šeima turi auklę ir namų tvarkytoją, dažniausiai jomis dirba filipinietės. Rita irgi samdo ateinančią auklę. Filipinietės labai lepina vaikus, pataikauja jų norams, todėl įprastas vaizdelis parke matyti auklę su vaiku, kuris jos visiškai neklauso, ji siūlo suvalgyti bananą, o vaikas bėga šalin.
Kai Ramadano mėnesį Emyratuose gyvenimas apmiršta, nes dienos metu neveikia jokios pasilinksminimo įstaigos, uždaroma dauguma restoranų, Rita su vaikais grįžta į Lietuvą. Ji sako, jog europiečiams Ramadano papročiai sunkiai suvokiami. Pavyzdžiui, jos draugės, ištekėjusios už arabų, guodžiasi, kad skauda širdį žiūrint, kaip vyresni nei 10 metų vaikai visą dieną negali ne tik valgyti, bet ir gerti. Tik kūdikiai ir maži vaikai gali maitintis įprastai, o suaugusieji ir mokyklinio amžiaus vaikai turi laikytis labai sunkaus pasninko visą mėnesį.
Kai mėnesiui grįžta į gimtinę, Rita aplanko vaikų gydytojus, logopedus, psichologus pasitarti dėl vaikų auginimo. Ji labai patenkinta mūsų logopedų paslaugomis, nes dvikalbėje šeimoje augantis Kristianas turi tam tikrų tarties trūkumų. Berniukas labai judrus, jam sunku nusėdėti vienoje vietoje, išlaikyti dėmesį. Lietuviai psichologai davė labai gerų patarimų, kokie žaidimai tinka lavinti dėmesiui, kaip užsiimti su vaiku namuose. Emyratuose pedagogai tiesiog patardavo judrųjį Kristianą užrašyti į kokį nors sporto būrelį, kad jis išsikrautų.
Ar lengva Emyratuose auginti vaikus?
Rita sako, jog Arabų Emyratai – gana palanki šalis auginti mažus vaikus vien dėl šilto klimato. Vos ne prie kiekvieno namo yra lauko baseinai, kur vaikai gali taškytis. Parkuose įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, yra ir uždarų žaidimų kambarių tam laikui, kai alina stipriausi karščiai.
Labai populiaru samdyti namų tvarkytojas, virėjas, aukles, nes tai sąlygiškai labai pigu. Lietuvoje jaunai mamai buityje padeda giminaičiai – močiutės, dėdės, tetos, nes pas mus auklė jau brangus „malonumas“.
„Laisvalaikiu mūsų šeima mėgsta važiuoti prie jūros, eiti į restoraną papietauti ar leisti laiką parkuose. Tik prie naktinio gyvenimo ritmo taip ir neįpratome. Ten dieną beveik niekas nedirba, o gyvenimas atgyja nuo 7 vakaro iki vidurnakčio. Kad ir kaip bandėme pratinti vaikus prie tokio ritmo, jie kaip tikri europiečiai užmiega 8 vakaro ir miega iki ryto. Vienintelis požymis, kad mūsų vaikai truputį suarabėjo yra tai, kad jie nereaguoja į mečečių garsiakalbius. Atsimenu, kaip aš pati pirmais metais pašokdavau iš miegų, penktą ryto išgirdusi kvietimą melstis. Jis būna toks garsus, kad prasismelkia pro visas sienas. O mūsų vaikai miega ir nėnegirdi“, – juokiasi Rita.
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
