Kad kūdikis sėdėtų, reikia normalaus raumenų tonuso ir išlavėjusio gebėjimo išlaikyti pusiausvyrą.
Vaikas sugeba tai daryti pamažu.
Atrama, kad negriūtų į šonus, formuojasi nuo 6 mėnesių, o kad negriūtų atgal – net iki 9 mėnesių.
Todėl reikia būti atidiems, nes vaikutis gana ilgai gali virsti atgal
Tarybiniais metais mamoms skirtose knygose buvo rašoma, kad 6 mėn.
kūdikis turi sėdėti.
Dabar galima tik pajuokauti, kad „tarybiniai kūdikiai turėjo būti stipriausiai išsivystę pasaulyje, todėl ir sėdėti turėjo anksčiausiai“.
Norint tikrai tvirtai sėdėti, reikia turėti atramos reakcijas į visas puses.
6-7 mėn. kūdikiui tai dar nėra įmanoma. Tad nenorėkite, kad Jūsų pusės metų vaikutis sėdėtų tvirtai
Mamos žino, kad vaikučiai labai nemėgsta gulėti, jie mėgsta būti vertikaliai, nori viską matyti.
Ar didelė nuodėmė per anksti pradėti sodinti? Ar tikrai nuo per ankstyvo sodinimo gali iškrypti stuburas? Tai dažniausi mamų klausimai apie sėdėjimą.
Šiuo metu yra daug priemonių, kad kūdikiai kuo anksčiau būtų pratinami prie vertikalios padėties.
Tai nešyklės, šokliukai, kėdutės, vaikštynės.
Patogios specialios kėdutės, kur reguliuojamas sėdėjimo kampas pagal amžių, ir kūdikis gali būti pusiausėdomis
Jeigu kūdikėlis riečiasi ir bando sėstis, neignoruokite, o jam padėkite.
Paimkite už rankyčių ir sodinkite.
Aišku, 4 mėnesių jis sėdės tik apkamšytas pagalvėmis, nes dar nėra susiformavusi atrama rankomis į šonus, į priekį ir atgal.
Tačiau stuburas tikrai neiškryps.
Gana greitai pavargs taip pasodinto kūdikio nugaros raumenys, ir jis taps neramus. Vos tik pastebėsite, kad kūdikiui sunku, jis niurzga, stena, paguldykite. Ilgai laikyti nemokančio sėdėti kūdikio „pasodinto“ (paramstyto) nereikėtų.
