Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, jaunatviškas ir dinamiškas kolektyvas, klausytojus žavi ne tik solidžiomis koncertinėmis programomis, bet ir muzikiniais spektakliais, skirtais vaikams. Susitikome su orkestro meno vadovu kompozitoriumi Antanu Kučinsku, kurio kūrybos sąraše – muzika daugiau nei 20-čiai dramos spektaklių.
Kokias paslaptis atskleidžia orkestras patiems mažiausiems?
Mūsų orkestro repertuarą sudaro labai įvairi koncertinė pučiamųjų muzika, o veikla neapsiriboja vien rimtosios muzikos atlikimu – norėdami pasiekti platesnę auditoriją drąsiai neriame į įvairius žanrus ir projektus. Štai dažną sekmadienį pristatome teatralizuotas koncertines programas visai šeimai, kur juokaudami sakome, kad klausytojų amžius svyruoja nuo trejų iki devyniasdešimt trejų metų. Šiuo metu žiūrovus džiugina trys unikalūs muzikiniai spektakliai: „Vėjelis Trimito mieste“, „Trimito skrydis“ ir „Skambantys skaičiai“. Kiekviename jų grojama, dainuojama, šokama, dalyvauja orkestras, teatrinius kostiumus dėvintys aktoriai, o svarbiausia – visi spektakliai turi stiprią edukacinę žinutę.
Spektaklio „Vėjelis Trimito mieste“ premjera įvyko 2019 metais ir jis sėkmingai gyvuoja iki šiol. Pjesės autorė, spektaklio režisierė ir pagrindinio vaidmens Vėjelio atlikėja Birutė Mar sukūrė pasakojimą apie neįprastą miestą, kurio gyventojai – muzikos instrumentai: fleitos, klarnetai, trimitai, valtornos, tūbos ir kt. Jie, lygiai kaip ir žmonės, čia ir sutaria, ir susipyksta, ir net turi savo miesto valdžią. Ja tampa Dirigentas-eismo reguliuotojas. Vieną kartą šio miesto gyventojai sukelia tikrą streiką pareikšdami „Mes norim gyventi kaip norim! Mes norim groti kaip norim! Mes norim – kaip norim!“. Pjesė parašyta taip smagiai, kad vaikai atranda jame vienus dalykus, o tėvai – kitus. Čia keliamas, sakyčiau, filosofinis klausimas, ar gali labai skirtingi žmonės darniai sugyventi dėl bendro tikslo – muzikos ir harmonijos?
Muzikinis spektaklis skirtas ne tik ausiai, bet ir akiai?
Nors spektaklyje pagrindinis dėmesys skiriamas muzikai ir garsui, vizualumas čia vaidina ne ką mažiau svarbų vaidmenį. Muzikantai nėra apsirengę frakais su peteliškėmis, kaip filharmonijoje; jie vilki skirtingus kostiumus, vieni su skrybėlėmis, kiti – su kepurėmis ar kitokiais galvos apdangalais. Ir jie nesėdi rimtai, kaip suaugusiųjų koncertuose, o juda, gestikuliuoja ir kitaip dalyvauja veiksme. Greta to šiuose muzikiniuose spektakliuose gausu vaizdo projekcijų, o tai suteikia pasirodymams dar daugiau gyvybės.
Po sėkmingos šio spektaklio premjeros orkestras išleido ir iliustruotą knygelę, kad vaikai galėtų pratęsti išgyventą istoriją namuose ir ilgiau pasilikti tame stebuklingame Trimito mieste. Knygelės gale esantis QR kodas atveria duris į internetinį portalą su muzikiniais žaidimais, dėlionėmis ir užduotimis. Spektaklis, knyga ir internetinės užduotys – tai skirtingomis formomis pateikiama edukacija. Juk jeigu vaikams kas nors patinka, jie nori tai tęsti ir tęsti. Nemažai žiūrovų sugrįžta pažiūrėti spektaklio dar kartą, kai kurie – net po kelis kartus.
Ar vaikai įsitraukia į scenoje vykstantį veiksmą?
Vaikai ne tik nenuobodžiauja – jie aktyviai dalyvauja, reaguoja, ploja ir šoka. Čia iš vaikų niekas nereikalauja sėdėti tyliai ir netriukšmauti. Kiekviena muzikinė pasaka nėra kažkoks sumažintas suaugusiųjų pasaulis, kur galioja suaugusiųjų taisyklės. Tai tiesiog jų ir mūsų pasaulis, papasakotas vaikui suprantama kalba ir forma.
O apie ką kitas spektaklis „Trimito skrydis“?
Spektaklis „Trimito skrydis“ – tai muzikinė kelionė aplink pasaulį. Šį kartą Trimito miesto gyventojai, t. y. orkestro muzikantai, o kartu ir žiūrovai, tampa neįprasto lėktuvo keleiviais. Aktorius Andrius Bialobžeskis ir dirigentas Tadas Šileika yra jo pilotai. Jie skraidina lėktuvą per įvairiausius pasaulio kampelius: lėktuvas pakyla iš Lietuvos, skambant M. K. Čiurlionio muzikai, o nusileidžia, tarkime, Graikijoje, kur jau skamba graikiška muzika. Spektaklio metu žiūrovai aplanko Prancūziją, Ameriką, Japoniją ir net kosmosą! Vienu metu lėktuvo radarai pameta google nuorodas ir … jis pakyla į tarpplanetinę erdvę, nuskrenda į Džiaugsmo, Meilės, Pavydo ar Tingulio planetas, kur sutinka ateivius. Ateiviai perduoda svarbią žinią Žemės gyventojams saugoti ir puoselėti savo planetą. Galų gale ieškoję, kur gyvena vėjas, sapnai ir mintys, keliautojai sugrįžta namo ir supranta, koks nuostabus yra mūsų gimtasis kampelis. Taigi ir šiame spektaklyje, be edukacinių momentų, galimybės susipažinti su įvairiausių šalių muzika, norime perteikti ir gilesnes filosofines mintis.
Kaip gimė trečiasis spektaklis „Skambantys skaičiai“?
Tai vienas naujausių spektaklių, kurio premjera buvo pernai. Tai spektaklis apie muziką ir matematiką. Dabar daug kalbama apie matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų svarbą ar net viršenybę, apie tai, kad vaikai jų net bijo, nes sunku išlaikyti egzaminus ir pan. Tad kartu su dramaturge, pjesės autore Daiva Čepauskaite, mes nusprendėme matematiką parodyti iš žaismingosios pusės ir tas baimes išsklaidyti. Šį kartą veiksmas vyksta mokyklos klasėje, o orkestro muzikantai tampa mokiniais. Netikėtai susirgus muzikos mokytojui, kurį vaidina dirigentas Tadas Šileika, jį pavaduoti ateina matematikos mokytoja. Ją nuostabiai įkūnija aktorė Vitalija Mockevičiūtė.
Žinoma, matematikos mokytoja visur ieško matematikos ir jos randa labai daug muzikoje! Juk čia yra ir metras, tik ne tas kuriuo mes matuojame atstumą; yra ir aukštis, tik ne tas į kurį galima užlipti; yra dalyba ir daugyba, tik tai atliekama su natų vertėmis; yra nepaaiškinamasis skaičius nulis – tyla ir t. t. Netikėtai į pamoką sugrįžus muzikos mokytojui, jie visi kartu bando atsakyti į sudėtingus klausimus. O kas būtų, jei muzikoje nebeliktų matematikos? Ar matematikoje yra muzikos? Kaip skambėtų muzika, jei pabėgtų skaičiai, jei nebūtų taisyklių? O gal ir skaičiai moka šokti ir dainuoti? Taigi vėl – ši „įtraukioji pamoka“ tikrai bus įdomi ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. Yra tekę girdėti atsiliepimų iš suaugusiųjų, kad ir jie spektaklio metu sužinojo daug naujo.
Galbūt susitikimas su gyva muzika vaikams yra tarytum kultūrinis skiepas?
Iš tiesų, kai kam šie muzikiniai spektakliai yra pirmas gyvas ir betarpiškas susitikimas su pučiamaisiais instrumentais. „Simfoninis orkestras“ skamba labai rimtai, ir atrodytų, kad būtina išmanyti muziką, kad eitum į tokius koncertus. Juk neretai klasikinė muzika gąsdina, galvojame, kad galime jos nesuprasti. O čia vaikams yra galimybė į rimtus dalykus pažvelgti žaismingai, nebijoti tokio žanro ir pamilti šią muziką. Mūsų spektakliai kviečia kartu atrakinti tą „rimtosios muzikos“ paslaptį. Juk kas linksma ir smagu, visiškai neprieštarauja tam, kas protinga, prasminga ir gilu. Nemanome, kad muzikos klausytis reikia tik suraukta kakta, – rimtus dalykus galima papasakoti ir smagia forma.
Tai gal pučiamųjų orkestrai Lietuvoje yra dar nepakankamai įvertinta jėga?
Pučiamųjų orkestrų žanro populiarumas Lietuvoje yra augantis. Nors tradiciškai Lietuva labiau yra dainų kraštas su daug stiprių chorų ar vokalinių ansamblių. Tai šiek tiek skiria mus nuo Vakarų šalių, kuriose dėmesys instrumentinei muzikai vaikų ugdymo procese yra didesnis. Tarkime, Jungtinėse Amerikos Valstijose beveik kiekvienoje įprastinėje mokykloje yra po vieną ar net po keletą pučiamųjų orkestrų. Koncertiniai, o ne paradų pučiamieji orkestrai, dar vadinami Wind symphony ar Concert band, yra normalus, įprastinis standartas. Jiems muziką kuria solidūs pripažinti kompozitoriai, vyksta festivaliai, varžytuvės ir pan.
Tačiau ir Lietuvoje jau vyksta labai teigiami procesai tiek mėgėjų, tiek profesionalių pučiamųjų orkestrų lygose. Pučiamieji nebėra laikomi vien vyriškais muzikos instrumentais. Šiais laikais daugybėje orkestrų yra moterų, grojančių trombonais, tūbomis, valtornomis ar kitais pučiamaisiais instrumentais, ir tai nieko nebestebina.
Pučiamųjų orkestrai nebėra vien tik tokie, kur priekyje žygiuoja bumbulais mojuojančios merginos trumpais sijonėliais, o jas iš paskos seka „vyrų kuopa“. Vyksta simfoninių pučiamųjų (wind symphony), varinių pučiamųjų (brass band), džiažo pučiamųjų (big band) orkestrų festivaliai, konkursai, kuriasi nauji kolektyvai, vykstama į užsienio gastroles ir pan. O vaikų įtrauktis į pučiamųjų orkestrų muzikos pasaulį visada yra nepakartojama patirtis besiformuojančiai asmenybei. Nesvarbu, ar kaip orkestro dalyvio, ar tiesiog kaip klausytojo. Grojimas ar muzikos klausymas lavina „ausies raumenį“ ir padeda tapti pastabesniam, jautresniam, išgirsti tai, ko iš pirmo žvilgsnio nepastebėjai, ugdo socialinio bendravimo gebėjimus, estetinį skonį. Taip po truputį atsiveria visas muzikos vandenynas. O jei į jį nebrendi, – tai ir negali pajusti nei bangų, nei vandens vėsumo ar šiltumo.
Rasa Grinkevičienė
Projektą „Kultūros skiepas“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui skirta suma 9 600 eurų. Straipsnis paskelbtas 2025.06.13.
