Šiuolaikinėje vaikystėje vis daugiau kalbame apie ankstyvąjį ugdymą ir jo svarbą. Vis dėlto svarbiausia čia – ne akademiniai pasiekimai, o patirtis per pojūčius ir kūrybą. Būtent ji tampa tvirčiausiu vaiko raidos pagrindu.
UMO studijos lavinamųjų veiklų mokytoja Inga Brazdžiūnaitė
Mažųjų pasaulis – per pojūčius
Sensoriniuose užsiėmimuose (tai gali vykti ir namuose) vaikas tyrinėja aplinką visais pojūčiais. Jis liečia, pila, maišo, stebi, klausosi, dažnai net ragauja. Organizuotuose užsiėmimuose aplinka būna specialiai paruošta: parenkamos saugios priemonės, skirtingos tekstūros, suplanuotos veiklos. Namuose visa tai gali būti taikoma kur kas paprasčiau, bet tai bus ne mažiau vertinga. Tėvų vaidmuo abiem atvejais toks pat – būti šalia, stebėti, padrąsinti ir leisti vaikui tyrinėti savu tempu.
Nuo kada pradėti?
Sensorines veiklas galima pradėti labai anksti – nuo maždaug 6–8 mėnesių, kuomet kūdikis jau stabiliau sėdi, aktyviai domisi aplinka ir daiktus tyrinėja rankomis. Svarbu, kad veiklos būtų visiškai saugios (net jei paragautų), be perteklinių dirgiklių.
Pirmieji bandymai namuose
Pradėti galima nuo labai paprastų priemonių, kurias dažniausiai visi turime namuose:
Dubuo su vandeniu, plastikiniai puodeliai, šaukšteliai, samčiai. Vaikas gali pilti, taškyti, semti. Tokiu būdu lavėja akių–rankos koordinacija, priežasties–pasekmės suvokimas bei kasdieniai įgūdžiai. Po tokių žaidimų, vaikui valgant, maistas burnytės link keliaus vis tiksliau.
- Miltai arba kruopos
Padėkle ar kitame inde subertos kruopos (manai, ryžiai, žirniai ir kita). Vaikas braukia rankomis, spaudžia, stebi pėdsakus, dėlioja į indelius pirštukais ir įrankiais – tai skatina lytėjimą, masažuojamos pirštų pagalvėlės, ugdomas dėmesio sutelkimas ir lavinama smulkioji motorika.
- Įvairios masės
Minkšta, tampri masė (miltai + druska + vanduo). Puikiai tinka spaudymui, minkymui, pyragėlių gamybai. O visa tai dar ir stiprina pirštukus, riešus, lavina vaizduotę.
- Gamtos medžiagos
Kankorėžiai, lapai, kaštonai, kuriuos galima čiupinėti, tyrinėti, palyginti, pasverti ir skaičiuoti. Įtraukiami skirtingi pojūčiai, natūralus pažinimas ir mokymasis per žaidimą.
Kiek laiko visa tai vyksta?
Dėmesio sukaupimo trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus ir susidomėjimo. Įprasta dėmesio išlaikymo trukmė:
- 6–12 mėn.: 2–4 min.
- 1–2 metai: 4–6 min.
- 3 metai: 6–8 min.
- 4 metai: 8–12 min.
- 5–6 metai: 12–18 min.
Todėl normalu, jei vaikas atsitraukia, ieško kitos veiklos, o po kurio laiko sugrįžta. Galima tą pačią veiklą kartoti kitą dieną, išvengiant papildomo pasiruošimo.
Kodėl tai atrodo paslaptinga?
Sensorinės veiklos dažnai neturi aiškios struktūros ar galutinio rezultato. Vaikas pats pasirenka, ką ir kiek laiko daryti. Suaugusiajam tai gali atrodyti chaotiška, tačiau vaikui tai – intensyvus mokymosi procesas. Jis kuria savo eksperimentus, tikrina, kartoja, stebi. Būtent čia vyksta svarbiausias darbas – formuojasi mąstymas, dėmesys ir savarankiškumas.
Kaip šios veiklos ugdo vaiką?
Sensoriniai ir kūrybiniai užsiėmimai vienu metu lavina kelias svarbias sritis:
- sensorinę integraciją (vaikas mokosi suprasti pojūčius),
- motoriką (stiprėja rankų judesiai ir koordinacija),
- kalbą (patirtis padeda suvokti sąvokas, skatina bendravimą),
- kūrybiškumą (nėra „tinkamo“ rezultato),
- emocinį saugumą (stiprėja ryšys su tėvais),
- socialinius įgūdžius (jei veiklos vyksta grupėje su kitais vaikais).
Erdvė augti be skubėjimo
Didžiausia tokių veiklų vertė – jose nėra skubos. Organizuotuose užsiėmimuose tai užtikrina paruošta aplinka, o namuose – tėvų požiūris. Jei leidžiame vaikui veikti savu tempu, jis patiria natūralią sėkmę ir stiprina pasitikėjimą savimi.
Investicija į ateitį
Ilgainiui tiek studijose vykstantys užsiėmimai, tiek paprastos veiklos namuose kuria tą patį pagrindą – vaikas tampa smalsus, drąsus, gebantis susikaupti ir savarankiškai tyrinėti pasaulį. O svarbiausia – stiprėja ryšys su tėvais.
Sensorinės veiklos nėra sudėtingos ar reikalaujančios ypatingų priemonių. Tai paprastas, bet labai gilus būdas būti kartu ir padėti vaikui augti.
