„Labu-tempo-mama“, – taip vadinasi Indrės Labutės sukurta feisbuko paskyra, kurioje jungiasi sportuoti su vežimėliais (ir, žinoma, kūdikiais juose) norinčios mamos.
Indrė papasakojo, kaip ėmėsi šios gerą nuotaiką skleidžiančios veiklos, – nėra abejingų, kurie pamato būrelį su vežimukais sportuojančių mamų, jas visada lydi sveikinimo šūksniai, „liuks“ ženklo rodymas nykščiais ir plojimai.
Kaip Indrė tai sugalvojo
Indrė – viešojo administravimo mokslus baigusi jauna mama, auginanti du vaikus – 4 ir 2 metų. Kaip ir daugybė kitų moterų, per motinystės atostogas ji ieškojo širdžiai mielos veiklos ateičiai – kuo galėtų užsiimti po atostogų. Kad į darbą būtų galima eiti kaip į šventę. Idėją padiktavo… gyvenamoji vieta. Indrė gyvena Užliedžiuose, Kauno priemiestyje, kur įsikūrę labai daug jaunų šeimų, – tai buvo akivaizdu, matant daugybę mamų, stumdančių vežimėlius.
Kai antrajam vaikučiui buvo metai (liko metai iki motinystės atostogų pabaigos), Indrė nutarė suburti sportuojančių mamų grupę.
„Nesu sportininkė, tik 7 metus šokau, dvejus metus iš jų – šokių studijoje „Megusta“. Ten turėjau nuostabią, motyvuojančią trenerę Bernadetą, vis galvodavau, kad norėčiau būti kitiems panašiu pavyzdžiu. Trenerio darbas man atrodė labai patrauklus, juk jis duoda naudą ne tik treniruojamiesiems, bet ir pačiam treneriui – jis visada juda, sportuoja, yra sveikas, lieknas. Supratau, kad norint treniruoti kitus, reikia žinių. Lietuvos sporto akademijoje radau sveikatingumo trenerių kursus ir juos baigiau. Mus mokė, kaip taisyklingai atlikti bazinius pratimus: pritūpimus, įtupstus, kokia turi būti taisyklinga treniruotės struktūra. Gavau dokumentą, kad galiu vesti sporto užsiėmimus“, – pasakoja Indrė.
Pradžia buvo labai jautri – Indrė sukūrė FB grupę, pakvietė mamas susitikti sutartoje vietoje pirmajai treniruotei. Atėjo vienintelė moteris su vežimėliu. „Tačiau treniruotė buvo puiki, nors jaudinausi, man labai patiko. Kuo toliau, tuo ateidavo vis daugiau mamų, dabar nuolatos susirenka 5–6. Susitinkame 2–3 kartus per savaitę. Treniruotes pradėjau vesti ir Šilainiuose“, – pasakoja Indrė.
Indrės vyro reakcija į žmonos idėją iš pradžių buvo keista – jis klausė, ar Indrei tikrai to reikia? Juk mokymai nemažai kainavo. Tačiau kai pamatė degančias Indrės akis po pirmųjų treniruočių, abejonių neliko.
Sportas su vežimėliais – kas tai?
Mamų sportavimas vežimėlius naudojant kaip sporto inventorių – pasaulyje nebe naujiena. Užsienyje į tokias treniruotes susirenka keliasdešimt ar net šimtai mamyčių. Toks sportas turi tarptautinį pavadinimą – Stroller Fitness – suvedę į guglo paiešką šiuos žodžius, rasite galybę informacijos. Tai labai patogus sporto būdas auginant vaikus iki 3 metų (tol, kol jie guli arba sėdi vežimėlyje). Indrė šią sportavimo rūšį pasirinko dėl asmeninio patogumo – kad kartu galėtų pasiimti ir vaikus. Visose treniruotėse iki šiol dalyvavo abu Indrės vaikai: vienas ant dviratuko, kitas vežimėlyje.
Idėjų, kaip treniruotis su vežimėliais, Indrė semiasi iš užsienio tinklapių, jutubo kanalo. Tačiau daug pratimų sugalvoja ir pati. Svarbiausia pramankštinti visą kūną – kojas, pilvą nugarą. Moterys renkasi skirtingai motyvuotos, vienos nori numesti svorio, kitos – sustiprinti nugarą, kad neskaudėtų, bet dažniausiai tai yra gero laiko paieškos. „Juk vis tiek reikia su vaikučiu eiti į lauką, būti kelias valandas. O toks sportavimas dar duoda ir naudos – moterys lieknėja, stiprėja, susidraugauja. Be to, būna labai linksma, juk sportuojame su muzika (nešuosi mažą kolonėlę). O suplonėti per tokias treniruotes tikrai galima, nes dauguma pratimų yra tarsi kardiotreniruotė“, – sako Indrė.
Indrės vaikai nuo rudens abu eina į darželį, bet moteris sako, kad į treniruotes vis tiek ims vežimuką – jame patogu vežtis garso kolonėlę, gertuvę. Moteris ketina treniruoti mamas ir toliau, o svarbiausias tikslas – kuo daugiau mamyčių atkelti nuo sofučių, kai, vaikui užmigus, jos verčiau išgeria kavos su pyragėliais, o ne eina į lauką.
