Staiga augantis svoris be akivaizdžios priežasties gali būti ne tik mitybos ar fizinio aktyvumo stygiaus pasekmė. Kartais dėl to kaltas hormonų disbalansas, kuris daro didelę įtaką organizmo medžiagų apykaitai, energijos kaupimui ir skaidymui.
Endokrinologija – medicinos sritis, kuri specializuojasi hormonų veiklos sutrikimų diagnostikoje ir gydyme, tad gali padėti išsiaiškinti šios problemos priežastis.
Skydliaukės hormonai
Skydliaukė kontroliuoja medžiagų apykaitą gamindama skydliaukės hormonus (tiroksiną – T4 ir trijodtironiną – T3). Jei skydliaukės veikla sulėtėjusi – atsiranda būklė, vadinama hipotiroze.
Pagrindiniai simptomai – nuolatinis nuovargis, šalčio pojūtis, odos sausumas ir svorio augimas. Lietuvoje hipotirozė diagnozuojama apie 5 % suaugusiųjų, tačiau daugelis šios būklės atvejų lieka nepastebėti.
Kortizolis – streso hormonas
Ilgalaikis stresas padidina kortizolio kiekį organizme. Šis hormonas skatina riebalų kaupimąsi, ypač pilvo srityje. Tyrimai rodo, kad didelis kortizolio lygis gali būti susijęs ne tik su svorio augimu, bet ir su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Insulinas
Insulinas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, tačiau jo perteklius, vadinamas hiperinsulinemija, dažnai susijęs su antsvoriu ir nutukimu. Jei insulino lygis ilgą laiką yra padidėjęs – organizmas tampa atsparus jo veikimui, o tai gali lemti II tipo diabeto vystymąsi. Lietuvoje nutukimo paplitimas tarp suaugusiųjų siekia apie 26 %.
Lytiniai hormonai
Moterims svorio augimą gali lemti estrogenų ir progesterono pusiausvyros sutrikimai, pavyzdžiui, menopauzės metu, kai estrogenų lygis sumažėja. Vyrams testosterono trūkumas gali sumažinti raumenų masę ir padidinti riebalų kaupimąsi, ypač pilvo srityje.
Leptinas ir ghrelinas
Šie hormonai reguliuoja alkio ir sotumo jausmą. Jei leptino kiekis organizme sutrikęs – smegenys negauna signalo apie sotumą, todėl žmogus persivalgo. Ghrelinas, kita vertus, stimuliuoja apetitą, o jo padidėjimas gali lemti nekontroliuojamą valgymą.
Kada kreiptis į endokrinologą?
Jei svorio augimas vyksta nepaisant sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo, o kartu pastebite kitų simptomų, pavyzdžiui –
• Nuolatinį nuovargį.
• Odos sausumą ar plaukų slinkimą.
• Menstruacijų ciklo sutrikimus.
• Nuotaikų svyravimus.
• Intensyvų troškulį ar dažną šlapinimąsi.
Endokrinologas atliks išsamų hormonų tyrimą, kuris gali apimti kraujo tyrimus, ultragarsinę skydliaukės diagnostiką ar gliukozės tolerancijos testą. Laiku nustatytas hormonų disbalansas gali padėti ne tik sustabdyti svorio augimą, bet ir užkirsti kelią sunkioms ligoms.
Kaip sureguliuoti hormonų pusiausvyrą?
Siekiant sumažinti hormonų įtaką svorio augimui – svarbu ne tik tinkamai gydyti nustatytas problemas, bet ir keisti gyvenimo būdą.
• Venkite perdirbtų angliavandenių ir cukraus pertekliaus. Į racioną įtraukite produktus, kurie turi daug skaidulų, sveikųjų riebalų ir baltymų.
• Praktikuokite jogą, meditaciją ar kitus atsipalaidavimo metodus, kurie mažina kortizolio lygį.
• Reguliarus sportas padeda ne tik sudeginti kalorijas, bet ir gerina insulino jautrumą bei mažina riebalų kaupimąsi.
• Miego trūkumas neigiamai veikia leptino ir ghrelino balansą, todėl labai svarbu miegoti bent 7–8 valandas per parą.
Svorio augimas ne visada yra susijęs tik su mityba ar fiziniu aktyvumu. Kartais dėl to kalti hormonai, kurie gali sutrikti dėl įvairių priežasčių. Endokrinologija padeda nustatyti ir gydyti šias problemas, todėl svarbu neatidėlioti vizito pas specialistą.
