Sūnui 1 metai. Kartais daužo pats galvą į kietus daiktus, baldus. Iš pradžių nestipriai, išmėgindamas, paskui vis stipriau ir stipriau. Ar tai tik įprotis? Be to, kai būna pavargęs ir supykęs, riečia nugarą, lošiasi atgal. Kas tai?

Tai irzlumo/nervingumo priepuoliai.

Dažniausios priežastys:
Nuovargis, bloga nuotaika, nesėkmės, pvz., nesugeba pastatyti kubelių konstrukcijos ar neranda žodžių išreikšti savo norui, norų nepatenkinimas – kitaip tariant, suaugusieji neranda kantrybės pamokyti mažąjį, kaip ką padaryti

Noras atkreipti į save dėmesį, dažni draudimai, suaugusių šeimos narių skirtingi reikalavimai ir draudimai

Alkis, liga

Būdinga: pyktis, rėkimas, klykimas drebant, suspaudus kumščius, atliekant kažkokius judesius, pvz.

savęs žalojimo (kaip minite, galvos trankymo ir atidaus stebėjimo, kada gi tie suaugusieji išsigąs ir atkreips dėmesį į mano veiksmus)

Priepuoliai dažniau pasitaiko 1,5-4 m.

vaikams, iki 7 m.

išnyksta, o paauglystėje vėl atsinaujina, dažnesni labilios, jautrios psichikos vaikams

Ką daryti?
Daugelį kartų vaikui paaiškinkite, kad jis savo norus išsakytų ramiai. Dėl to jis turi būti visuomet išklausomas ir jam suprantamai atsakoma, paaiškinama. Suvienodinkite visų suaugusių šeimos narių reikalavimus ir draudimus vaikui. Blogai, kai kuris nors iš šeimos narių vaikui leidžia viską daryti, o kitas – ne. Pvz., iš senelių grįžęs mažas vaikas aikštijasi, tampa sunkiai sukalbamas. Vaiko labui visiems vaiko artimiesiems būtina aptarti elgesį su vaiku. Suaugusieji, kurie vaikui skiria daug dėmesio, pastebi kai jis yra pavargęs, guldo jį poilsio, nesudaro galimybių pasireikšti nugaros rietimui, neįprastam lankstymuisi, galvos daužymui, kritimui ant grindų, klyksmui iki pamėlynavimo, užsitęsusiam rėkimui, piršto čiulpimui, kandžiojimuisi, žaislų daužymui, kėdžių vartymui, atsisakymui valgyti ir panašioms reakcijoms. Tokios reakcijos yra įrodymas, kad mažajam trūksta tėvų dėmesio arba juo besirūpinant perlenkta lazda – mažajam žmogui neleidžiam būti savarankiškam, per daug draudimų kiekviename jo žingsnyje

Aikštingam vaikui paaiškinkite, kad jei jis nepakeis savo elgesio, jo bus paprašyta ramiai pastovėti (tiek minučių, kiek vaikui metų), tačiau geriau yra apseiti be minėtos bausmės.

Į vaiko pyktį neatsakykite nervinga suaugusiojo reakcija

Kada kreiptis į gydytoją?
Jei priepuoliai kartojasi kelis kartus per dieną kelias dienas iš eilės

Jei priepuoliai sukelia pavojų pačiam vaikui (pvz.

daužo galvą į sieną arba kitaip save žaloja) arba kitiems, pvz.

mėto kietus daiktus, puola kitus

Jei pykčio priepuoliai kartojasi darželyje, mokykloje

Jei pykčio priepuoliai yra susiję su kitais simptomais, pvz.

pakilusia temperatūra arba atsirado po galvos traumos

Jei priepuoliai dažnėja, užsitęsia, nepavyksta vaiko nuraminti

Į konsultaciją pas vaiko gydytoją kartu su vaiku dera kartu atvykti abiems tėvams.

Vaiko gydytojui patarus gali tekti kreiptis į psichologą.

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


devyni − 5 =

Kitos temos: