Mielos skaitytojos,
neseniai vieno dienraščio žurnalistė paskambino norėdama paimti interviu apie dabartinę mamų padėtį. Ko mamos nori, ko joms reikia, ko stokoja kasdienybėje? Žurnalistė tikėjosi, kad pradėsime pasakoti, kokios mamos neįvertintos, kaip jomis nesirūpina valdžia, kokia menka joms skiriama parama (arba visai neskiriama).
Leisdamos žurnalą per 17 metų sugėrėme net per daug liūdnų istorijų, kad suprastume – susilaukti sveiko vaiko ir jį auginti normalioje šeimoje yra didžiausia dovana. Daugybė šeimų apskritai negali susilaukti vaikų. Kiti susilaukia ligotų. Kiti praranda savo atžalas. Todėl atrodo banalu ir neetiška kalbėti apie tai, ko savo kasdienybėje stokoja motinyste besidžiaugiančios moterys…
Kai žinai, su kuo susiduria, ką išgyvena tos poros, kurios parduoda butus, namus ir visus turtus, ima paskolas, kad tik galėtų sumokėti už dirbtinio apvaisinimo galimybę, o po to, kai susilaukia savo atžalos, tą paskolą moka 15 metų… Kai žinai, ką išgyvena šeimos, susilaukusios dauniukų, autistų…
Tada sunku kalbėti apie „bėdas“ tų mamų, kurioms Dievas davė motinystės džiaugsmą kur kas lengviau ir ne kartą.
Motinystė yra palaima, o gimęs vaikas – pati didžiausia dovana, kokios tik galima sulaukti gyvenime. Ją turėdamas, gali džiaugtis nuo ryto iki vakaro… Kaip sako mūsų herojė (ilgai negalėjusi susilaukti mama): „Visa tai, ką suteikia gyvenimui vaikai, visos spalvos, jausmai, emocijos, išgyvenimai, nerimas, mažos ir didelės laimės yra su niekuo kitu nesulyginama prasmė“.
Mielosios, sviekiname su mūsų švente – Motinos diena. Mes pačios laimingiausios!
Redakcijos mamos
Nuotrauka noisyhome.eu