Laimingos mamos, kurių vaikai kemša abiem žandais ir prašo dar. Su apetitu valgantis vaikas – tai gražiausios motinystės akimirkos. Deja, daugybė mamų mato atvirkštinį paveikslą. Vaikas knaisiojasi po lėkštę, stumdo maisto gabaliukus pirmyn atgal, o veidukas iškreiptas kančios. Kaip sužadinti apetitą? Kalbamės su docentu Algimantu Vingru.
Apetitas – tai pojūtis, kuris reiškia, kad organizmas yra pasiruošęs priimti ir svarbiausia, pasisavinti naują maisto porciją. Apetitą veikia įvairūs veiksniai: vieni iš jų apetitą malšina kiti skatina, nepriklausomai nuo organizmo tikrojo poreikio – išeikvotos energijos. Pavyzdžiui, stiprus smegenų sujaudinimas slopina apetitą – vaikas užsiėmęs įdomiu žaidimu pamiršta pavalgyti. Judėjimas, buvimas gryname ore apetitą gerina. Šiluma, tvankumas, nejudrumas, nuovargis apetitą malšina. Dažniausiai nenori valgyti tie vaikai, kurie nuo kūdikystės buvo maitinami dirbtinai ir kuriuos versdavo suvalgyti truputį daugiau, negu jie norėdavo.
100 patarimų, kaip išsaugoti apetitą
Geras apetitas – vienas iš normalaus vaiko augimo ir vystymosi veiksnių. Kai vaikas noriai valgo, nuo pat valgymo pradžios išsiskiria daugiau fermentų ir kitų maistą skaldančių medžiagų. O tai reiškia, kad maistas geriau pasisavinamas. Kad apetitas nepablogėtų:
Niekada bet kurio amžiaus vaiko nemaitinkite prievarta;
Nelyginkite vaiko apetito su savo, suaugusiojo, apetitu.
Prieš valgį neduokite (net ir trupučio!) saldumynų, duonos, rūkytų bei riebių produktų.
Besiruošiančiam valgyti mažam vaikui nuplaukite rankas, užriškite seilinuką, pasakykite, kaip skaniai jis valgys, kaip bus jam malonu.
Leiskite savarankiškai valgyti.
Jeigu ryte vaikas atsisako valgyti, duokite jam truputį vandens. Už 10-20 min. jis paprašys valgyti.
Maistą paduokite atvėsintą iki kūno temperatūros. Sykį nudegęs, vaikas neteks noro valgyti pats ir bijos ko nors karštesnio.
Nebarkite vaiko už tai, kad jis blogiau valgė ir nežadėkite dovanų, kad daugiau suvalgytų.
Nebarkite vaiko už tai, kad valgydamas išsitepė ir Jus ištepė.
Apetito pagerinimui, nenaudokite druskos, aštrių prieskonių.
Rūpinkitės maisto kokybe, nes blogo apetito priežastis gali būti neskaniai pagamintas bei vienodas maistas.
Maitinkite visada vienu ir tuo pačiu laiku.
Sekite, kad vaikas sėstų valgyti gerai nusiteikęs, nebūtų pavargęs, suirzęs, sudirgęs.
20-30 prieš valgį organizuokite ramius žaidimus. 20-30 min. Pakvieskite iš lauko ir pamažu, be barnių ir kitų ,,kovos” atitraukite nuo įdomių žaidimų.
Valgymo metu nesibarkite, jokiomis priemonėmis nenukreipkite vaiko dėmesio.
Tarp maitinimų neduokite saldainių, meduolių, kramtomosios gumos, bandelių, vaflių, nes visi saldūs ir miltiniai produktai sumažina alkio jausmą.
Vaiką maitinkite ramioje, visada toje pačioje aplinkoje ir vietoje.
Iki 2,5 metų vaiką sodinkite valgyti tuomet, kai pirmasis patiekalas jau padėtas ant stalo.
Visuomet ant stalo turėkite tik vieną patiekalą.
Iki 1,5-2 metų vaikus maitinkite tik tuomet, jeigu jie dėl kokių nors priežasčių nesugeba valgyti patys, o vyresniems leiskite valgyti savarankiškai.
Vaikų, kurie blogiau valgo, valgymo metu nelinksminkite, nesistenkite nepastebimai įkišti šaukštuko į burną, nes tik tuomet, kai vaiko dėmesys sukoncentruotas valgymui, maistas geriau suvirškinamas.
Neskubėkite maisto saldinti. Vaikai, įpratę valgyti tik saldų maistą, blogai valgo daržovių tyres, košes ir maltą mėsą.
Nepripilkite pilnos lėkštės sriubos, neprikraukite daug košės bei kito patiekalo, nes didelė porcija erzina. Geriau, kai vaikas suvalgys nedidelę porciją, įdėti dar.
Pasitaiko tokių mažų vaikų, kurie maistą lėtai kramto, nes jiems per mažai išsiskiria seilių ir nuolat džiūsta burna. Todėl vaikų neraginkite kramtyti ir ryti greičiau, o duokite atsigerti po gurkšnį vandens.
Blogas apetitas ir nepakankamas miegas būdingi nervingiems vaikams, kurie vėlai gulasi, ilgai neužmiega, nepakankamai išsimiega, o rytą atsikelia suirzę ir neapilsėję. Tokie vaikai pablyškę, verksmingi, greitai pavargsta, perdėtai judrūs, užsispyrę, agresyvūs. Todėl verta pasitarti su vaikų neurologu.
Jeigu staiga vaikui ima nepatikti vienas ar kitas patiekalas, kuriuos jis anksčiau mėgo, neverskite ir neįkalbinėkite jo valgyti, nes šie valgiai taps vaiko priešai. Paliktas ramybėje vaikas tikriausiai vėl valgys patiekalą po savaitės ar mėnesio. Prie lūpų nekiškite puodelio su pienu, jei vaikas daugiau jo nenori.
Dygstantys dantys, ypač krūminiai, mažina apetitą, keletą dienų vaikas suvalgo tik pusę įprasto kieko, o kartais ir visiškai atsisako maisto.
Blogas apetitas gali atsirasti sutrikus virškinimui.
Jeigu gerai nusiteikęs vaikas be aiškiai pastebimos priežasties prarado apetitą, purtosi ir nenori valgyti jam įprasto maisto, patikrinkite ar jis sveikas, pamatuokite temperatūrą. Jei aptikote ligos požymių, valgyti nesiūlykite.
Kai vaikas, persirgęs ūmine liga, blogai valgo ištisas savaites, būtina kreiptis į gydytoją. Savavališkai neduokite jokių apetitą skatinančių vaistų, taip pat ir vaistažolių, nes vaikas gali nevalgyti dėl persirgtos ligos komplikacijų.
Apetitą sužadina ir skrandžio sulčių išsiskyrimą skatina malonus sriubos kvapas ir išvaizda. Sriubų kvapą pagerina įvairūs augaliniai prieskoniai, kurie ne tik pagerina sriubos skonį, spalvą, bet ir padidina gaminio vitaminingumą ir mineralinių medžiagų kiekį.
Saldžios ir pieniškos sriubos sumažina virškinimo aktyvumą. Todėl jų duokite tik po pagrindinio patiekalo (mėsos, žuvies). Jos gali pakeisti kompotą, kisielių ar kitą saldų valgį.
Kad apetitas nesumažėtų, sriubos, kaip ir kitas visas maistas turi būti įvairios, nesikartoti. Ta pati sriuba neturi pasikartoti dažniau kaip kartą per 14 dienų. Netinka sriubą virti visai dienai ar net porai dienų. Tokia sriuba netenka ne tik vitaminų, bet taip pat skonio ir išvaizdos.
Kartais vaikas atsisako valgyti, nes nori to, ką valgo vyresnis vaikas. Kad taip neatsitiktų, abiem duokite tą patį patiekalą, o jei tas neįmanoma, vaikus maitinkite atskirai.
Pasitaiko, kad vaiko noras valgyti kitaip, nei tai daro suaugę, laikomas apetito netekimu. Normalu, jei vaikui užeina noras valgyti tik vieną kurį nors iš patiekalų – arba tik duoną, arba tik mėsą, arba visą dieną tik obuolius. Neįkalbinėkite daryti kitaip, nedrauskite obuolio gabaliuką kaišioti į daržovių tyrę ir jį valgyti su tyre. Nesikiškite, nes galima valgyti įvairias produktų kombinacijas.
Apetitą mažina sotūs priešpiečiai ir pavakariai, ypač kai jie yra neįprastai kaloringi – grietininių ledų porcija ar šokolado plytelė.
Dažnai vaiko apetitas pablogėja vasarą. Kai karšta, neduokite vaikui riebių arba keptų patiekalų. Duokite jogurto, kefyro, vaisių, daržovių, uogų.
Kartais, o tai irgi dažniau pasitaiko vasarą, apetitas sumažėja užkietėjus viduriams. Liežuvis pasidengia baltu apnašu, dėl to atsiranda skonio sutrikimai ir sumažėja noras valgyti.
Pasitaiko, kad vaikas atsisako valgyti vien todėl, kad valgis paduotas ne jo mėgstamoje lėkštutėje ar puodelyje.
Antrais gyvenimo metais ir vėliau blogai gali valgyti tie vaikai, kurių maistas buvo nuolat saldinamas. Tokiu atveju kasdien maistą saldinkite vis mažiau ir mažiau, kol galop visai nebesaldinkite.
Jeigu vaikas blogai valgo, jam neparodykite, kad tai namiškius jaudina. Jeigu tik jis supras, kad kam nors dėl jo nevalgymo skauda širdį, nevalgymas taps priemone erzinti bei atkreipti į jį dėmesį. Parodykite, kad nevalgymas visai nejaudina šeimos narių. Švelniai pasiūlykite pailsėti, o paskui – toliau valgyti. Jeigu ir tada atsisako valgyti, nebesiūlykite. Leiskite suprasti, kad valgymas yra malonumas, o ne kančia arba bausmė. Niekad vaikui girdint nekalbėkite apie jo blogą apetitą, nemėgstamus patiekalus.
Vaiko organizmas yra tobulai save reguliuojanti sistema, žinanti, kada ir kiek reikia maisto. Dėl to niekada vaiko neįkalbinėkite valgyti daug. Vieną kartą suvalgęs daugiau, kitą kartą suvalgys mažiau. Nuolatiniai įkalbinėjimai ne tik vaikui įkyri, bet ir pamažu išugdo pasibjaurėjimą maistu. Be to vaikas pripranta prie įkalbinėjimo, kaip prie tam tikro ritualo, be kurio jis iš viso atsisako valgyti.
Klaida, kai kiekvieną tiršto maisto kąsnį vaikas užsigeria (sultimis, pienu, kisieliumi, vaisvandeniais). Taip vaikas įpratinamas užmiršti kramtyti, dėl to pasunkėja virškinimas, pablogėja apetitas.
Kita klaida, kai vaikas bandomas pavalgydinti žaidžiant ar sekant pasaką. Vaikas valgydamas nejaučia malonumo (nes žaidžia) ir dėl to praranda apetitą.
Apetitą mažina ir maisto gausumas bei perteklius namie. Kai visko pilna, vaikas nebežino, ko nori.
Gero apetito!
