Žindymo pradžia daugeliui moterų siejasi ne tik su artumu kūdikiui, bet ir su skausmu, kuris dažnai pateikiamas kaip neišvengiamas prisitaikymo etapas. Skausmas maitinant, spenelių pažeidimai, nuolatinė įtampa žindymo metu ar kūdikio neramumas prie krūties neretai paaiškinami paprastai – „reikia pakentėti“. Vis dėlto šiuolaikinė medicina vis aiškiau pabrėžia, kad tokia frazė nėra nei neutrali, nei nekalta. Ji gali tapti priežastimi, dėl kurios laiku neįvertinamos realios žindymo problemos, o moters patiriamas skausmas normalizuojamas vietoje to, kad būtų suprastas.
„Medicinoje skausmas nėra nei išbandymas, nei būtina patirtis. Tai signalas. Ir žindymo laikotarpiu šis signalas turi itin didelę diagnostinę reikšmę, nes dažnai rodo ne moters „nepasirengimą“, o biomechaninius sunkumus, susijusius su kūdikio žindymo funkcija“, – sako gyd. med. m. dr. Solveiga Bakė.
Kodėl žindymo skausmas nėra norma, o signalas
Medicininėje literatūroje žindymo skausmas nėra laikomas normaliu reiškiniu. Nors trumpalaikis jautrumas žindymo pradžioje gali pasitaikyti, nuolatinis ar stiprėjantis skausmas vertinamas kaip ženklas, kad žindymo mechanika neveikia optimaliai. Tai gali pasireikšti spenelių traumomis, nuolatiniu deginimu ar diskomfortu, kuris neišnyksta laikui bėgant ir ima veikti moters savijautą bei sprendimą tęsti žindymą.
Pasak gyd. med. m. dr. Solveigos Bakės, periodontologės ir medicinos mokslų daktarės, žindymo metu patiriamas skausmas labai dažnai yra pasekmė, o ne atskira problema.
„Jeigu žindymas sukelia skausmą, tai dažniausiai reiškia, kad kūdikio burnos funkcija neveikia optimaliai. Tokiu atveju krūtis patiria netolygią mechaninę apkrovą, o skausmas mamai yra ne atsitiktinis pojūtis, bet pasekmė sutrikusios žindymo biomechanikos“, – aiškina gyd. med. m. dr. Solveiga Bakė, klinikos „Impladenta“ gydytoja.
Klinikinėje praktikoje dažnai matoma situacija, kai skausmas toleruojamas mėnesiais, nes laikomas neišvengiamu. Tačiau toks požiūris atitolina realios priežasties paiešką ir gali lemti tiek žindymo nutraukimą, tiek ilgalaikį neigiamą moters patirties vertinimą.
Kūdikio burnos funkcija – dažnai nematoma žindymo problemų priežastis
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių žindymo sėkmę, yra kūdikio burnos funkcija. Efektyvus žindymas reikalauja suderinto liežuvio judėjimo, audinių elastingumo ir gebėjimo sukurti stabilų vakuumą. Jei šie mechanizmai neveikia tinkamai, kūdikis negali efektyviai išgauti pieno, o krūtis patiria per didelę ir netolygią apkrovą.
Medicinos literatūroje aprašoma, kad liežuvio judesių ribotumas, įskaitant trumpą liežuvio pasaitėlį, gali turėti tiesioginę įtaką žindymo biomechanikai. Tokiais atvejais kūdikis kompensuoja funkcijos trūkumą kitais burnos raumenimis, o tai lemia netaisyklingą krūties suėmimą ir padidintą audinių traumavimo riziką.
„Kai kūdikio liežuvis negali judėti pakankama amplitude, visa žindymo apkrova persiskirsto netinkamai. Mama jaučia skausmą, o kūdikis dažnai greičiau pavargsta ir tampa neramus“, – sako gyd. med. m. dr. Solveiga Bakė. Ji pabrėžia, kad svarbiausias klausimas tokiais atvejais nėra pats pasaitėlio buvimas, o jo įtaka funkcijai.
Kada ir kodėl pasitelkiamos lazerinės technologijos
Ilgainiui, kai žindymo metu patiriamas skausmas ignoruojamas, organizmas pereina į vadinamąją kompensacinę būseną. Moteris prisitaiko prie diskomforto, tačiau pagrindinė problema lieka neišspręsta. Tokiais atvejais, nustačius objektyvias indikacijas, gali būti svarstomos ir lazerinės technologijos.
„Kai audiniai nuolat patiria netinkamą mechaninę apkrovą, organizmas iš pradžių prisitaiko, tačiau pati problema neišnyksta. Tokiais atvejais lazerinės technologijos leidžia tiksliai ir minimaliai invazyviai koreguoti audinius, kurie riboja funkciją, taip sumažinant traumavimą ir skausmą žindymo metu“, – sako gyd. med. m. dr. Solveiga Bakė.
Ji pabrėžia, kad lazeris nėra taikomas automatiškai ar profilaktiškai.
„Mediciniškai svarbu vertinti ne patį pasaitėlio buvimą, o tai, kaip jis veikia liežuvio judesius ir visą žindymo biomechaniką. Lazerinė korekcija taikoma ne automatiškai, o tik tada, kai objektyviai nustatoma, kad audinių ribojimas lemia skausmą ir neefektyvų žindymą“, – pabrėžia gydytoja.
Ką sako mokslas apie skausmo ignoravimą
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad ilgai toleruojamas ar normalizuojamas skausmas dažniau pereina į lėtinę būklę. 2021 metais žurnale The Journal of Pain publikuota apžvalga nurodo, jog pacientai, kurių skausmas ankstyvose stadijose buvo sumenkintas, vėliau dažniau susiduria su ilgalaikiais funkcijos sutrikimais ir sudėtingesniu gydymu.
Neurologas ir skausmo tyrėjas prof. Clifford Woolf iš Harvardo universiteto yra pabrėžęs, kad skausmas nėra tik subjektyvus pojūtis – tai biologinis procesas, kuris, ignoruojamas per ilgai, keičia nervų sistemos reakcijas. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat akcentuoja, kad lėtinis skausmas yra atskira sveikatos būklė, reikalaujanti ankstyvo įvertinimo ir tikslingų sprendimų. Šios įžvalgos taikomos ir žindymo kontekste.
Ankstyvas įvertinimas – ne agresyvus gydymas, o prevencija
Svarbu pabrėžti, kad ankstyvas žindymo sunkumų įvertinimas nebūtinai reiškia intervenciją ar gydymą. Daugeliu atvejų pakanka aiškaus situacijos paaiškinimo, stebėjimo ar kompleksinio vertinimo, leidžiančio suprasti, ar reikalingi tolimesni veiksmai.
„Lazerio privalumas žindymo kontekste yra tai, kad procedūra leidžia sumažinti audinių traumą, kraujavimą ir pooperacinį diskomfortą. Tai ypač svarbu, kai siekiama, kad mama galėtų kuo greičiau grįžti prie neskausmingo žindymo“, – sako gyd. med. m. dr. Solveiga Bakė.
Ji apibendrina: „Kentėti neturi būti norma. Jei žindymas skauda, tai visada yra priežastis ieškoti, kas trikdo funkciją. Lazerinės technologijos šiuolaikinėje medicinoje yra viena iš priemonių, leidžiančių tą priežastį spręsti tiksliai ir saugiai.“
Evelina Biliūnaitė
Susiję straipsniai
