„Viename „Mamos žurnale“ pamačiau nuotrauką, kurioje naujagimiai uždengtomis akutėmis guli po fototerapijos lempomis.
Taip gydė ir mano dukrytę. Antrą savo gyvenimo parą Ugnė pagelto. Žinojau, kad taip nutinka vaikams, kurių tėvų kraujo Rh nesutampa. O juk mes abu buvome „pliusiniai“. Ugnei taikė fototerapiją – liaudiškai tariant, laikydavo po mėlyna lempa.
Tikrindavo bilirubiną kiekį. Po 3 dienų bilirubino buvo tiek, keik reikia, ir mes grįžome namo. O Ugnė vis vien buvo geltona.
Šeimos gydytoja į tai nekreipė dėmesio. Tik neurologė patarė mums kreiptis į KMUK hematologus. Čia gavome informacijos, nusiraminome. Tik čia sužinojau, kad gelta gali ilgiau neišnykti dėl motinos pieno. Ugnei gelta išnyko tik trečią mėnesį. Prašau parašyti apie šią ligą išsamiau. Juk aš dėl nežinojimo patyriau daug streso“. Jolanta iš Kauno
Kai kurie naujagimiai pirmomis dienomis pagelsta. Kada tai pavojinga, o kada – ne?
Beveik kas antras naujagimis trečią parą po gimimo pagelsta. Taip nutinka dėl to, kad kinta naujagimio kraujo sudėtis. Vaikui gimus, labai greitai irsta jo kraujo eritrocitai. Mat vaikui jau nebereikia tiek daug eritrocitų, kiek jų reikėjo augant įsčiose (eritrocitai perneša deguonį). Irstant eritrocitams greitai susidaro didelis kiekis bilirubino (bilirubinas – geltonas tulžies pigmentas). Nereikalingą bilirubiną „perdirba“ kepenys. Tačiau pirmąją savaitę vaikelio kepenų fermentai yra mažiau aktyvūs, todėl bilirubinas skyla lėčiau. Tad 3-4 gyvenimo dieną vaikutis dėl bilirubino pertekliaus gali pagelsti. Tai fiziologinė naujagimių gelta, kurios gydyti nereikia. Tokia gelta tęsiasi 2 savaites, po to oda pradeda blykšti, ir geltonumas visai dingsta.
Tačiau kartais vaikutis gali susirgti daug rimtesne geltos forma. Taip būna dėl įvairių paveldimų ligų, fermentų stokos, sklaidos trūkumų. Viena dažnesnių – vadinamoji hemolizinė gelta – gali kilti dėl nesutampančio mamos ir vaikelio Rh faktorius. Jei vaikas pagelto 1-2 gyvenimo dieną, beveik visada ta gelta bus patologinė. Taip pat neramina ir vėlai – pavyzdžiui 5 parą – prasidėjusi gelta (tokia dažniau būna dėl fermentų trūkumo, infekcijų).
Ar visi kūdikiai, kurių mamos kraujas yra Rh (-), o tėčių Rh (+), susirgs hemolizine gelta?
Jokiu būdu ne. Santuokų, kai moters kraujas Rh (-), o vyro – Rh (+) yra apie 10-15 procentų. Tačiau tik mažumai tokių moterų pastojus atsiras vadinamasis Rh konfliktas. Taip gali būti tik tada, kai mamos Rh yra neigiamas, o vaisiaus Rh yra teigiamas, ir kai į mamos kraują per placentą patenka vaisiaus eritrocitų. Tuomet mamos organizmas pradeda gaminti antikūnus prieš „svetimo“ (jos pačios vaikelio) kraujo eritrocitus.
Jei moters Rh (-), o vyro Rh (+), nėštumo metu ši moteris turėtų būti ypatingai prižiūrima, nuolat stebimas jos kraujas. Jei kraujyje nėštumo metu antikūnų nerandama, tai 28-ąją nėštumo savaitę moteriai turi būti į raumenis suleidžiama Anti Rh imunoglobulino. Jis toliau apsaugos moters organizmą nuo galimo įsijautrinimo. Jei moteris pagimdo vaikutį, kurio Rh (-), vadinasi, Rh konflikto nebuvo, vaikelis tikrai nesusirgs hemolizine gelta ir daryti nieko nereikia. Jei vaikutis gimė Rh (+), mamai per 72 valandas po gimdymo reikia dar kartą suleisti Anti Rh imunoglobulino. Šio preparato moteriai reikia suleisti ir po persileidimų, nėštumo nutraukimų, negimdinių nėštumų, bet kokių nėštumo metu daromų operacijų, ankstyvų atsiurbimų (anksčiau buvo galvojama, kad Rh faktorius vaisiaus kraujyje aptinkamas 6 savaitę, dabar kalbama apie 4 savaitę). Anti Rh imunoglobulino yra visuose gimdymo namuose, už jį moka ligonių kasos.
Moteris, kurios kraujo Rh (-), turi suvokti, kad patenka į rizikos grupę. Po gimdymo ji turėtų pasidomėti, koks jos vaikelio Rh, ar tikrai jai suleistas Anti Rh imunoglobulinas. Tokia moteris turėtų atsakingai planuoti nėštumus, jų nenutraukinėti. Mat kiekvieno nėštumo metu jos organizmas gali įsijautrinti ir pradėti gaminti antikūnus. Tuomet pastojusi kitą kartą ji neišvengs Rh konflikto.
Kodėl hemolizinė gelta yra pavojinga?
Hemolizinė liga pasireiškia dar vaikui esant mamos įsčiose. Jei įvyksta Rh konfliktas, motinos kraujo antikūnai per placentą patenka į vaisiaus kraują ir pradeda jį ardyti. Irsta vaisiaus eritrocitai, dėl to vaikelis negauna reikiamo kiekio deguonies, prasideda mažakraujystė. Vaisius stengiasi išlikti, jo kraujodaros židiniai išmeta vis naujų ir naujų nesubrendusių eritrocitų. Vaikelio galimybės nedidelės, todėl dėl deguonies stokos ir mažakraujystės prasideda kitos bėdos – didėja kepenys, blužnis, atsiranda skysčio pilvo ertmėje, širdies plėvėje, patinsta poodinė ląsteliena, paburksta smegenys. Toks vaikelis gali žūti dar gimdoje. Laimei, galima gydyti dar negimusį mažylį – perpilti kraują per virkštelę.
Skaitytoja klausia, kodėl jos kūdikis susirgo hemolizine gelta, jei ir tėčio, ir mamos Rh buvo teigiamas?
Hemolizine gelta vaikelis gali susirgti ir tada, kai tėvų Rh sutampa, bet skiriasi kokie nors kiti kraujo antigenai. Šiuo metu žinoma apie 400 antigenų, kurių net 40 gali sukelti konfliktines situacijas. Neseniai gydėme vaikutį, kurio Rh, kaip ir mamos, buvo (-), net sutapo kraujo grupės, tačiau jis susirgo hemolizine gelta. Įmanoma konfliktinė situacija, kai mamos kraujo grupė yra 0, o vaiko A, B arba AB.
Kaip gydoma naujagimių gelta?
Seniai pastebėta, kad dienos šviesa veikia bilirubiną. Bilirubino susikaupia netoli odos paviršiaus. Nuo šviesos jis skyla ir „išeina“ iš organizmo per inkstus su šlapimu. Geriausiai bilirubiną veikia mėlyna šviesa. Fototerapijos lempų yra įvairių. Vienos į vaikutį šviečia iš viršaus, kitos – iš apačios (vaikas guli „šviečiančioje“ lovytėje). Yra specialių šildomų stalų, tinkamų slaugyti ir taikyti fototerapiją patiems mažiausiems ir silpniausiems naujagimiams. Yra net vystyklų – fototerapijos lempų (kai į vystyklus įvestas šviesolaidis).
Mama rašo, kad jos vaikeliui taikant fototerapiją nebuvo uždengtos akys. Ar gydymas šviesa gali pakenkti akims po kelerių metų?
Jei šviesa sklinda iš apačios, akių uždengti nereikia, jei iš viršaus – naujagimiams uždedame medžiaginius akinukus. Blogai, jei dėl kokių nors priežasčių akinukai vaikui nebuvo uždėti. Tačiau jei akytės dėl fototerapijos būtų nukentėjusios, tai gydytojai pastebėtų tuoj pat. Tolimų komplikacijų literatūroje nėra aprašyta.
Per kiek laiko išgydote naujagimių geltą? Kodėl mama rašo, kad vaikelis buvo geltonas net 3 mėnesius?
Naujagimis gelta suserga dėl daugelio priežasčių, nuo to ir priklauso gydymo trukmė bei intensyvumas. Kartais fototerapijos nepakanka, tenka vaikui perpilti kraują. Jei bilirubino koncentracija labai didelė, jis gali pažeisti vaikučio smegenis. Žindomiems krūtimi naujagimiams ir kūdikiams gelta gali užsitęsti dėl tam tikrų medžiagų, esančių motinos piene. Vadinamoji motinos pieno gelta yra nepavojinga ir negydoma. Jei gelta užsitęsė ilgiau nei 2-3 savaites, reikėtų pasitarti su gydytoju, kuris ir įvertins, kodėl ji nesibaigia.
Konsultavo medicinos mokslų daktarė prof. Nijolė Drazdienė
„Mamos žurnalas“
