Tikriausiai nė nereikia sakyti, kad nėštumas ir gimdymas – labai svarbūs periodai moters gyvenime. Tai didelis moters fizinės ir psichinės būklės išbandymas.
Jie sukelia ypač stiprius išgyvenimus ir jausmus. Ir ne tik džiaugsmą ir susijaudinimą, bet labai dažnai ir nerimą, baimę, liūdesį. Nėštumo metu, iškart po gimdymo moters nuotaikos svyravimo amplitudės yra didesnės negu paprastai, po gimdymo keičiasi ir moters organizmas, hormonų sistema. Nėštumo metu rizika susirgti psichikos sutrikimais padidėja 4 kartus. Tyrimais nustatyta, kad klinikine depresija per pirmus metus po gimdymo suserga ne mažiau kaip 10 proc. moterų. Tuo metu labai svarbu ankstyva ligos diagnostika ir tinkamai parinktas gydymas. Jei depresija negydoma, įtemptais tampa moters santykiai su artimaisiais, bet svarbiausia, kad dėl motinos depresijos atsiranda didelė rizika, kad sutriks kūdikio psichologinis vystymasis.
Simptomai atsiranda praėjus kelioms dienoms po gimdymo, tačiau šiuo metu pogimdymine depresija vadinamas ir nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis iki 12 mėn. po gimdymo.
Pagrindiniai rizikos veiksniai:
neplanuotas nėštumas;
buvęs nevaisingumas;
nežindymas;
nedarbas;
antenatalinis motinystės stresas;
skydliaukės disfunkcija;
tėvo depresija;
dviejų ir daugiau vaikų turėjimas;
nesugebėjimas valdyti situaciją;
naujagimio būklė (negyvagimis, naujagimio mirtis, mažo svorio naujagimis).
Rizika atsirasti pogimdyminei depresijai padidėja, jei ja sirgo šeimos nariai arba pati pagimdžiusi moteris. Tačiau daugiau kaip 50 proc. atvejų depresijos epizodas po gimdymo būna vienintelis ir jo išprovokuotas. Dažniau pogimdymine depresija suserga moterys, anksčiau patyrusios pogimdyminį liūdesį (apie 20 proc.).
Depresijos po gimdymo atsiradimas priklauso nuo socialinės bei ekonominės moters padėties bei išsilavinimo. Rizika susirgti pogimdymine depresija padidėja, jeigu pasireiškia nesutarimai šeimoje, nepasitenkinimas šeimyniniu gyvenimu, stresas, sukeltas kūdikio maitinimo, ligos, priešlaikinis gimdymas, nemiga, susirgusio kūdikio ir mamos sveikatos būklė, negalėjimas maitinti krūtimi, nepakankamas sutuoktinio ar artimųjų palaikymas.Kas būdinga pogimdyminei depresijai
Moteris jaučiasi išsekusi, nuvargusi, sugniuždyta, dirgli. Ji liūdna, ją kankina nevilties jausmas, padidėjęs verksmingumas. Be to, sutrinka miegas, dingsta apetitas. Moteris ima pernelyg rūpintis kūdikiu arba, atvirkščiai, rūpinasi kur kas mažiau, jaučiasi kalta, jog nėra pati geriausia mama, ją apima nepilnavertiškumo jausmas, nepaaiškinama baimė sužaloti kūdikį ar save. Sumažėja ir domėjimasis lytiniu gyvenimu. Depresija veikia ne tik mamą, į ją reaguoja ir kūdikis. Kūdikis jaučia mamos baimę, nepasitikėjimą savimi, jis pradeda verkšlenti, verkti, neišsimiega, visą laiką jaučiasi alkanas. Tai dar labiau sekina moterį, ji tarsi patenka į užburtą ratą.
Kada derėtų susirūpinti
Atsiradus minėtiems požymiams, būtina apie tai papasakoti gydytojui. Jei per 2 savaites po gimdymo nepavyksta susigrąžinti gyvenimo džiaugsmo, geros nuotaikos, apie tai irgi reikėtų pasakyti gydytojui. Moteriai reikėtų atminti: nors ir labai norėtųsi rūpintis tik savo kūdikiu, ji turi pasirūpinti ir savimi.Ko galima tikėtis iš gydytojo.
Gydytojas, pateikęs keletą klausimų ar anketų, įvertins moters būklę, patars, ką reikėtų pakeisti gyvenime, kad moteris pasijustų geriau. Gydytojas gali pasiūlyti ir kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą. Jei viso to nepakaktų, gali prireikti vaistų depresijai gydyti.
Ką galima padaryti pačiai moteriai
Pirmiausia reikėtų paprašyti artimųjų pagalbos, jie gali padėti prižiūrėti vaiką.
Visus nerimą keliančius klausimus, tiek dėl kūdikio, tiek dėl savo sveikatos reikėtų aptarti su gydytoju.
Reikėtų pasiklausti, gal gydymo įstaigoje ar bendruomenėje yra panašią situaciją išgyvenančių moterų savitarpio pagalbos grupė. Išsikalbėjus dažnai tampa lengviau.
Reikia rasti laiko sau, kiekvieną laisvą minutę išnaudoti poilsiui.
Kuo gali padėti artimieji
Palaikymas, meilė, rūpinimasis tiek motina, tiek mažyliu – tai svarbiausi dalykai, kuriuos gali suteikti artimieji.
Kas dar svarbu
Jei moteris anksčiau sirgo depresija, pogimdymine depresija, jautė didelį nerimą ar liūdesį nėštumo metu, jei šeimoje kas nors sirgo depresija ar kitais nuotaikos sutrikimais, visa tai reikėtų pasakyti gydytojui. Tada jis atkreips didesnį dėmesį į moters nuotaikos kitimus po gimdymo.
Konsultavo psichiatrė Aurima Dilienė
„Mamos žurnalas“
Suprantama, kad kudikiui tai yra nemaza zala, bet tokiu metu svarbiausia yra pagalba naujai mamai. Nes depresija yra labai sunki busena, kuri lengvai ir be aplinkiniu pagalbos nepraeina. Svarbu laiku sureaguoti ir padeti, taip sumazint zala tiek mamai, tiek ir vaikui, artimiesiems.