Leidykla „Tyto alba“ pristato psichologijos autoritetų dr. Johno ir dr. Julie Gottman knygą „Išmokime pyktis. Kaip stiprios poros sprendžia santykių krizes“. Remdamiesi dešimtmečius trukusiais savo tyrimais autoriai atskleidžia, kad konfliktai gali tapti ne destruktyvia, santykius griaunančia jėga, o kelrodžiu į gilesnį tarpusavio supratimą, artumą ir emocinį ryšį. Knyga kviečia pažvelgti į ginčus naujai – ne kaip į kovą, o kaip į pokalbį, kuriame abi pusės mokosi išgirsti, pajausti ir išlaikyti pagarbą net tada, kai kyla emocijų audra.
Artimi santykiai neišvengiamai sukelia konfliktų. „Mane jis traukia dėl savo spontaniškumo“ ilgainiui virsta į „Kodėl tu negali susidaryti plano ir jo laikytis?“, „Man patinka jos komunikabilumas ir humoro jausmas“ virsta į „Ar tau tikrai reikia kalbėtis su kiekvienu žmogumi vakarėlyje?“. Konfliktas yra natūrali kiekvienų santykių dalis. Bėda ta, kad mūsų niekas nemokė konfliktuoti teisingai. „Išmokime pyktis“ – tai išmintingas ir praktiškas vadovas padėsiantis konfliktus paversti galingu įrankiu tvirtesniems, brandesniems santykiams kurti.
Gottmanai griauna populiarius mitus apie santykius – kad laimingos poros nesipyksta, kad emocijos trukdo logiškai mąstyti ar kad pyktis visada reiškia nesėkmę. Priešingai, jie įrodo, jog net laimingiausios poros ginčijasi, tik daro tai kitaip – su empatija, sąmoningumu ir atsakomybe. „Išmokime pyktis“ kviečia peržvelgti mūsų įsitikinimus apie konfliktus ir pamatyti juos ne kaip grėsmę, o kaip galimybę pažinti save ir partnerį iš naujo. Nes konfliktas – tai ryšys, o ne praraja tarp dviejų žmonių.
Toliau pateikiame ištrauką iš knygos „Išmokime pyktis. Kaip stiprios poros sprendžia santykių krizes“
Dešimt populiariausių mitų apie konfliktą
Mitas Nr. 1:
Kai tik rasime išeitį iš dabar vykstančios didelės kovos, viskas susitvarkys – daugiau jokių tarpusavio kovų! Tikrovė: Dauguma konfliktų yra nuolatiniai. Mes turime išmokti žvelgti į konfliktus kitaip, iš esmės, o ne spręsti vienos konkrečios kovos problemą.
Mitas Nr. 2:
Jei mūsų santykiuose kyla konfliktų, mums nederėtų būti kartu. Esame bombarduojami pasakiškomis meilės istorijomis. Ir jie gyveno ilgai ir laimingai. Visos mūsų kultūroje paplitusios istorijos, pradedant knygomis vaikams ir baigiant romantinėmis komedijomis, turėtų baigtis ne žodžiais: ir jie gyveno ilgai ir laimingai, o veikiau: jie visą gyvenimą ginčijosi, kieno eilė kiekvieną pirmadienį išnešti šiukšles. Jei taip būtų, gal mums visiems būtų geriau. Tikrovė: Konfliktų neišvengia net ir laimingiausios poros.
Mitas Nr. 3:
Konfliktas yra problema, kurią reikia išspręsti. Mūsų noras spręsti problemas yra labai galingas. Iš tiesų – trečdalis mūsų konfliktų paprastai turi sprendimą! Tačiau dauguma jų neturi. Tikrovė: Daugumą konfliktų mes sprendžiame tęsdami dialogą – mes jų neišsprendžiame.
Mitas Nr. 4:
Vienas iš mūsų yra teisus, o kitas klysta. Tikrovė: Abiejų partnerių patirtis ir požiūriai yra pagrįsti. Jų abiejų tikrovė yra teisinga. Svarbu, kaip kiekvienas iš mūsų suvokia dalykus, kaip jaučiasi, ko mums reikia ir ar galime vienas kitą išgirsti ir palaikyti. Tai visada svarbiau nei tai, kas yra „teisus“.
Mitas Nr. 5:
Vyrai yra logiškesni už moteris, o moterys emocingesnės už vyrus. Šis klaidingas stereotipas gyvuoja iki šiol, jis yra žalingas, ribojantis ir paprasčiausiai neteisingas. Atlikus tarptautinį tyrimą, kurio metu buvo tiriama, kas žmonėms sukelia emocijas įprastą dieną, paaiškėjo, kad nėra visiškai jokio skirtumo, nulemto lyties – visi žmonės emocijas patiria dėl tų pačių dalykų ir taip pat dažnai. Tikrovė: Logika ir emocijos neturi lyties. Vyrai išgyvena emocijas ir jiems reikia jas išreikšti, o moterims reikia, kad jas išklausytų ir jomis tikėtų, kai jos apibūdina savo tikrovę.
Mitas Nr. 6:
Geriausias konfliktų valdymas yra logiškas, racionalus ir be emocijų. Šis požiūris labiau paplitęs tarp konflikto vengiančių porų, tačiau jis pasireiškia visose porose ir dažnai kelia problemų, kai nesu tampa metaemocijos, kai vienas partneris mano, kad tikslas yra logika, o kitas – kad tikslas yra ryšys arba išraiška. Tikrovė: Neuropsichologiniai tyrimai parodė, kad sprendžiant problemas emocijos ir loginis mąstymas yra tarpusavyje susiję. Negalima gerai spręsti problemų be informacijos, gautos iš savo emocijų. Taigi, geriausia valdyti konfliktus įsiklausant į vienas kito jausmus ir idėjas, nes tada geriau suprantame vienas kitą.
Mitas Nr. 7:
Neigiamos emocijos yra blogos ir jų reikia vengti. Manome, kad galime „rasti būdą atsisakyti“ neigiamų emocijų, todėl nekantriai reaguojame į partnerio ir savo neigiamas emocijas. Manome, kad pyktis yra blogai ir jo reikėtų vengti. Tikrovė: Pykti nėra nieko blogo. Svarbu, kaip pyktis išreiškiamas. Niekada neturėtume pykčio reikšti siekdami pažeminti ar sukritikuoti partnerį.
Mitas Nr. 8:
Niekas negali tavęs įskaudinti, jei tu pats neleidi. Šis mitas kilo iš Naujojo amžiaus filosofijos ir juo tiki daug žmonių: kad jūs turite (arba turėtumėte turėti) 100 proc. savo emocijų kontrolę. Jūs „pasirenkate“ jaustis įskaudinti dėl vienos ar kitos pastabos. Jūs „renkatės“ jaustis išduoti dėl konkretaus veiksmo. Tokia pozicija patraukli tuo, kad leidžia tikėti, jog mes galime kontroliuoti savo emocijas ir jas keisti, ypač neigiamas, esą jeigu jūs pasirenkate nesijausti įskaudinti, tada niekas negali jūsų įskaudinti. Tokia pozicija atleidžia nuo bet kokios atsakomybės prieš partnerį. Jei pasakysite ką nors, kas, anot partnerio, jį skaudina, tai jau yra jo, o ne jūsų problema. Tačiau mes, žmonės, nesame tokie! Emocijos mums yra tokios pat instinktyvios ir pirmapradės kaip ir alkio jausmas, kai daug valandų nevalgėme, arba nuovargis, kai blogai miegojome. Emocijos yra įsitvirtinusios mūsų smegenyse ir todėl tam tikromis sąlygomis pasireiškia tam tikros emocijos. Jei kas nors mums pasakys ką nors paniekinančio, greičiausiai jausimės įskaudinti ir supykę. Jei jubiliejus mums daug reiškia, o partneris pamirš svarbią sukaktį, tikriausiai jausimės įskaudinti. Tačiau, jei norime, galime išgydyti šias nuoskaudas. Tikrovė: Mes galime skaudinti ir skaudiname vienas kitą. Taip elgiasi visos poros, kad ir kokie puikūs būtų jų santykiai. Skirtumas tarp „meilės meistrų“ ir „nelaimėlių“ yra tas, kad meistriškos poros apdoroja, permąsto tai, kas įvyko, ir ištaiso. Vėliau parodysime, kaip geriausia tai padaryti.
Mitas Nr. 9:
Prieš mylėdami kitą žmogų, turite pamilti save. Niekas nemyli savęs visą laiką ir visais atžvilgiais. Visi turime abejonių dėl savęs ir būna akimirkų, kai esame savikritiški ir nemylime savęs. Jei prieš užmegzdami santykius turėtume tobulai mylėti save, dauguma iš mūsų santykių neturėtų! Šio mito pasekmė yra ta, kad, jei jūsų santykiai žlunga, nesvarbu, kas nutiko, dėl visko kaltas jūs, nes nepakankamai mylėjote save, – atsakomybė už viską, kas nesiseka, tenka jums. Netiesa! Daugeliu atvejų tas senas posakis – „Tango šokamas dviese“– tinka ir mūsų ryšiams, ir mūsų kovoms. Svarbu, kad kovoje išmoktume naudotis tinkamais įrankiais, kurie mūsų kovą pavers ramesne ir malonesne. Tikrovė: Mes visi turime ilgalaikių pažeidžiamumų – dirgiklių, traumų, žaizdų, kurios galbūt niekada iki galo neužgis, – ir dėl to nemylime savęs tobulai. Nepaisant to, tikrai galime turėti visą gyvenimą trunkančius santykius. Mūsų, kaip gyvenimo partnerių, darbas – rūpintis vienas kitu, net ir konfliktų metu, ir mylėti savo partnerį, net ir tada, kai jis negali mylėti savęs.
Mitas Nr. 10:
Kad mums būtų „leista“ turėti poreikių, turime juos pateisinti arba paaiškinti. Labai daug disfunkcinių konfliktų susiję su šiuo giliai įsišaknijusiu įsitikinimu, kad neturime teisės turėti poreikių. Daugelis iš mūsų užaugome kultūroje, kurioje „poreikis“ yra negražus žodis. Esą mes turėtume būti nepriklausomi, stovėti ant savo kojų ir iš nieko, įskaitant partnerį, nieko nereikalauti. Jei vis dėlto turime poreikį, vienintelis būdas jį pateisinti – įrodyti, koks blogas mums buvo partneris, nes todėl ir atsirado tas mūsų poreikis, – tai partnerio kaltė. Tikrovė: Žmonės yra bandos gyvūnai. Per amžius išgyvenome susibūrę į grupes ir bendraudami tarpusavyje, kad galėtume vienas kitą globoti ir apsisaugoti nuo pavojų. Kitaip tariant, esame sukurti turėti poreikių, nes mūsų poreikiai mus vienija ir padeda mums klestėti… kartu. Jūs galite turėti poreikių ir turėtumėte jų turėti – be pateisinimo! Tačiau jūsų pareiga – juos išsakyti. Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl konfliktai įsiplieskia, yra ta, kad neprašome to, ko mums reikia. Užuot prašę, tikimės, kad mūsų partneris perskaitys mūsų mintis ir stebuklingai patenkins mūsų poreikius. Nesame iki šiol sutikę nė vieno minčių skaitytojo ir kol jo nesutiksime, liksime tvirtai įsitikinę, kad visi turėtume garsiai ir aiškiai išsakyti savo poreikius.
Susiję straipsniai
