Mielos mamos!
Išleidome naują žurnalo „Valgutis“ numerį, tad bene mėnesį redakcijoje nuolatos kalbėdavome apie vaikus ir maistą. Puikiai žinome viena kitos vaikų mitybos įpročius.
Domas nemėgsta daržovių, valgo tik juodąsias alyvuoges, todėl mama jam slyvinius pomidorus patiekia lėkštėje prie pusryčių, kaip maisto papildus (dienos skaičius 5).
Guodutė iki šiol valgo tik vieną patiekalo dalį, nemaišydama mėsos su garnyru ar salotomis, o apie padažą nė neužsiminkite. Mokyklos valgykloje ji užsisako tik nuogą dešrelę (pradinukai šiam patiekalui sugalvojo nešvankų pavadinimą).
Marcelei skanu tai, kas daugumai vaikų kelia šleikštulį, – rauginti kopūstai, grybai, burokėliai. Per kavos pertraukėles visada aptariame, ką gaminome ar gaminsime, koks receptas vertas dėmesio, o koks nepavyko. Žinoma, dalinamės ir prekybos centrų atradimais, nes nuolatos pasirodo tai nauja duonos rūšis, tai įdomesnė užtepėlė.
Maisto tema tokia plati, ir tokia neišsemiama, kad jai niekada nebus dugno. Vien tai, kad įvairiausios rekomendacijos kas kelerius metus keičiasi, suteikia šiai temai dinamikos ir šarmo. Čia kaip Dakaro ralis – vienais metais nurašytas ekipažas kitais metasi gali triumfuoti, o lyderis staiga iškris iš „meniu“. Pačios pagalvokite – kiek paskutiniu metu skaitėte teorijų apie kavą? Ir visos vis kitokios: gerk tik juodą, gerk tik baltą, negerk, nes kils spaudimas, gerk kuo daugiau, nes nesusirgsi vėžiu.
Gal protingiausia būtų išvis neskaityti apie mitybą, jeigu mokslininkai nėra vieningi? Juk ne veltui atsirado pakraipa „intuityvusis valgymas“, kai leidžiama viskas, bet pirma reikia pajusti kūno šauksmą.
Kad ir kaip būtų, ir toliau spausdinsime profesorių ir mokslo daktarų įžvalgas, o Jūs skaitykite, dėkitės į galvą, tik visuose tekstuose matykite mažą žvaigždutę su prierašu „Yra papildomų sąlygų“. Pagrindinė jų – negadinkite vaikams vaikystės.
Štai, rengdami interviu su kūdikių priežiūros specialiste Giedre Veličkiene, bandėme ištraukti nuomonę apie rabarbarus. Juk jie nuodingi, oksalio rūgštis dirgina skrandukus, neleidžia pasisavinti geležį. O Giedrė tik nusijuokė – na ir kas? Kuris vaikystėje nevalgė rabarbarų, net kol dantis nuo rūgštumo užgeldavo? Ir kas atsitiko? Norint, kad jie tikrai pakenktų, reikėtų jų suvalgyti kelis kilogramus, o kelis stiebeliai tik papuoš vaikystės prisiminimų lobyną.
Prasidėjus vasarai linkime Jums lengvumo – tiek valgiaraštyje, tiek mintyse.
Su meile „mamos“
Andriaus Burbos nuotr. www.underlook.org
