Vaistinėse pilna vaikiškų pleistriukų su Troliais Mumiais, kiaulyte Pepa ar Kempiniuku Plačiakelniu – pasirinkimas didžiulis, kad tik pradžiugintų mažuosius, kai jie susižeis.
O traumų lakstant po lauką neišvengia nė vienas vaikas. Nuo menko nubrozdinimo iki didesnės žaizdos. Aptarsime dažniausias situacijas, kada reikėtų bintuoti, kada klijuoti pleistrą, o kada palikti žaizdelę atvirą.
Žaizdos tvarstis: kada ir koks?
Kiekvienos šeimos vaistinėlėje turėtų būti sterilaus binto ir įvairių dydžių pleistrų, kad susižeidus būtų galima greitai ir efektyviai sutvarstyti žaizdą patiems. Jei žaizda gili, iš jos nepaliaujamai kraujuoja arba ji yra labai užteršta, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją!
Jei žaizda buitinė ir mažai kraujuoja, pirmiausia išplaukite ją tekančiu vandeniu, nusausinkite ir dezinfekuokite jos kraštus su odai skirta antiseptine priemone. Tada antras žingsnis – patepkite hidrokoloidiniu geliu, skirtu žaizdoms, jis pagreitins žaizdos gijimą, apsaugos nuo infekcijų. Ir tik tada sutvarstykite žaizdą ar užklijuokite pleistrą. Jei oda nubrozdinta ar kitaip pažeista ir nešlapiuoja, patepus geliu, nebūtina žaizdos dengti tvarsčiu ar pleistru, nes pateptas gelis paviršiuje sudaro „kvėpuojančią“ plėvelę.
Kaip ilgai tvarstyti žaizdas? Tai priklauso nuo jų dydžio, infekuotumo ir gijimo greičio. Paprastai tvarstyti pakanka porą dienų, o jei žaizda sudėtingesnė, – iki savaitės. Reguliariai patikrinkite, kaip žaizda gyja, patepdami pažeistą vietą ir pakeisdami tvarstį nauju. Jei tvarstis prilipęs, neplėškite jo nuo žaizdos. Sudrėkinę ar patepę specialia priemone (kurių rasite vaistinėje), jį lengvai pašalinsite.
Ar klijuoti pleistrą?
Nedidelei žaizdelei apsaugoti nuo infekcijos tinka ir pleistrai. Jų būna įvairiausių dydžių, pralaidžių orui ar atsparių vandeniui. Nepralaidžių orui pleistrų neklijuokite ilgam laikui, nes žaizdos gijimui reikia oro. Jie tinka tik trumpiems epizodams. Geriausia naudoti vandeniui atsparius ir orui pralaidžius pleistrus. Jie apsaugos nuo drėgmės ir leis žaizdelei kvėpuoti.
Medžiaginiai pleistrai yra patogūs tuo, kad labiau prisitaiko prie odos. Tokie pleistrai rekomenduojami susižeidus pirštus ar kojų padus, nes juos galima elastingiau užklijuoti prie kūno. Užklijavus pleistrą, reikėtų reguliariai patikrinti, ar žaizda gyja gerai, ar pleistras neužklijuotas per tampriai, ar nežaloja odos.
Kai pleistrai nuimami paskubomis arba netinkamai, netyčia galima pažeisti naujai susiformavusį epitelinį audinį, todėl gali pailgėti žaizdos gijimo laikas. Pleistriuką reikėtų švelniai traukti lygiagrečiai odos paviršiui, o ne į viršų. Vaikams geriausia rinktis specializuotus mažo sukibimo pleistrus. Dėl netinkamos pleistro nuėmimo technikos gali prireikti ilgesnio gydymo ir likti randų.
Leiskite žaizdai pakvėpuoti
Medicinos specialistai sutaria, kad žaizdoms palanku kartkartėmis pabūti atviroms, kad jose nesikauptų drėgmė ir neįsimestų infekcija. Tuo metu, kai vaikas ilsisi, kai užsiima ramia veikla namuose, nešlapiuojančios žaizdos gali būti neuždengtos. O užsiimant aktyvia veikla, kai yra grėsmė į žaizdą patekti nešvarumams, geriau vėl jas užklijuoti pleistriuku ar sutvarstyti.
Šitų žaizdų namie geriau negydyti
Nedidelius pjūvius, įbrėžimus, nudegimus, nubrozdijimus dažniausiai galima saugiai gydyti namuose, bet yra tam tikrų žaizdų, kurių nereikėtų tvarstyti patiems. Tai gilios, užkrėstos ar lėtinės žaizdos, stiprūs nudegimai. Užkrėstos žaizdos gali būti rimtos ir reikalauja skubios medicinos pagalbos, kad būtų išvengta infekcijos plitimo. Jeigu vaiko žaizda neužgijo per kelias savaites arba nereaguoja į gydymą, turėtumėte kreiptis į gydytoją.
Susiję straipsniai
