Kaune atidaryta pirmoji Lietuvoje gyvūnų ligoninė, įrengta pagal tarptautinius „vizitų be baimės“ (ang. „fear free“) standartus. Čia keturkojai gydomi naudojant juos raminančią muziką, kvapus ir spalvas, katės ir šunys turi atskirus apžiūros kabinetus, o į aplinką ypač jautriai reaguojantiems šunims įrengtas atskiras įėjimas į ligoninę. Naujoje ligoninėje bus taikomi inovatyvūs gydymo metodai – šunų ir kačių vokų pakitimų gydymas hialurono injekcijomis, imunoterapija alergiškiems augintiniams, endodontinis gydymas, dantų protezavimas.
- Gyvūnų ligoninėje naudojama tik tokia muzika, kvapai ir spalvos, kurios mažina gyvūnų stresą ir baimę
- Įrengti atskiri kačių ir šunų apžiūros kabinetai, išskirtinis dėmesys teikiamas reaktyviems šunims
- Keturkojus gydo JAV „fear free” organizacijos sertifikuoti specialistai
Veterinarijos gydytojai: mūsų kartai katės ir šunys – lyg vaikai
Ašigalio gatvėje Kaune atidaryta gyvūnų ligoninė jau priima keturkojus pacientus – šunis ir kates. Kauno gyvūnų ligoninėje po vienu stogu teikiamos visos pagrindinės gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugos augintiniams – nuo konsultacijų iki sudėtingiausių chirurginių operacijų bei gydymo stacionare.
Ši gyvūnų ligoninė yra pirmoji Lietuvoje, kuri įrengta laikantis JAV „vizitų be baimės“ („fear free”) organizacijos ir Tarptautinės kačių medicinos asociacijos standartų. Keturkojus pacientus čia gydo Jungtinių Valstijų „fear free” organizacijos sertifikuoti specialistai. Be to, tai pirmoji veterinarijos klinika Kaune, Tarptautinės kačių medicinos asociacijos akredituota kaip „auksinė katėms draugiška klinika“. Šis sertifikatas skiriamas veterinarijos klinikoms, kurios atitinka aukštus tarptautinius standartus, sukurdamos patogesnę ir stresą mažinančią aplinką katėms.
Naujos koncepcijos gyvūnų ligoninę, kokios dar nebuvo Lietuvoje, įkūrė trys jauni veterinarijos gydytojai kartu su veterinarijos klinikų tinklu „DR. VET“. Gydytojai sako, kad jie priklauso kartai, kuriai šunys ir katės yra visaverčiai šeimos nariai – lyg vaikai.
„Nuo universiteto baigimo visada norėjome įkurti idealią gyvūnų ligoninę, kurioje augintiniams būtų suteikta atsakinga sveikatos priežiūra jų netraumuojant. Pirmosios mūsų pacientų reakcijos – labai pozityvios. Savo augintinius gydymui atvežę šeimininkai džiaugiasi atsakingu viso personalo požiūriu į augintinių baimes ir problemas“, – sako Kauno gyvūnų ligoninės direktorius ir veterinarijos gydytojas Kipras Mockaitis. Šio gydytojo specializacija – šunų ir kačių akių ligų diagnostika ir gydymas. Jis gydo įvairius gyvūnų akių uždegimus ir traumas, apsaugodamas augintinius nuo apakimo, atlieka įvairias gydomąsias procedūras. Tarp jų – ir tokios inovatyvios procedūros, kaip šunų ir kačių vokų patologijų gydymas hialurono injekcijomis ir medikamentiniai akių implantai, kurie sumažina vaistų lašinimo poreikį gyvūnams.
„Taip, hialurono injekcijos jau naudojamos ne tik žmonėms. Tai yra vis dažniau taikoma procedūra, kurios dėka pasiekiama puikių rezultatų“, – teigia K. Mockaitis.
„Vizitų be baimės“ („fear free“) programa apima visą gyvūno priežiūrą – nuo pasiruošimo vizitui pas veterinarijos gydytoją iki ištisos sistemos, kaip augintinis turi būti apžiūrimas specialisto ir gydomas. Tai yra visiškai nauja koncepcija veterinarijoje Lietuvoje.
„Mūsų tikslas – suteikti keturkojams reikalingas sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas taip, kad gyvūnui tai nesukeltų papildomo streso ir nerimo“, – pažymi gyvūnų ligoninės vadovas.
Kauno gyvūnų ligoninės atidaryme dalyvavęs žinomas šalyje kinologas, Lietuvos kalėjimų tarnybos kinologijos specialistas-instruktorius Rolandas Eidininkas teigė, kad mūsų visuomenėje vyksta dideli pokyčiai – diegiamos vakarietiškos paslaugos, rūpesčio ir atsakingo požiūrio į keturkojus draugus atsiranda vis daugiau.
„Labai džiugu, kad susibūrė specialistai, kurie domisi gyvūnų problemomis ir nori jas spręsti. Svarbu tęsti švietėjišką darbą, edukuoti šunų šeimininkus, mokyti juos pozityvios dresūros. Taip gyvūnai patirs mažiau streso, nebus psichologiškai traumuojami, kaip neretai atsitinka ir dėl paprasčiausio nežinojimo. Ta linkme dirbame ir „K-9 detector Lietuva“ mokykloje bei Lietuvos sveikatos mokslų universitete susikūrusiame Kinologijos centre“, – pažymi kinologas R. Eidininkas.
Kinologas pridūrė, kad neigiama patirtis lankantis veterinarijos klinikoje gali palikti neigiamą pėdsaką gyvūno atmintyje visam gyvenimui.
„Šuo į vieną visumą susieja visus tos dienos įvykius, todėl net ir važiavimas automobiliu, jei jis susijęs su nemaloniais potyriais skiepijant, lankantis kirpykloje ar atliekant bet kokią kitą procedūrą gyvūnui, nuo to momento gali visada kelti neigiamas šuns emocijas. Todėl mokytis dirbti su gyvūnais taip, kad jų neišgąsdintume, svarbu ne tik klinikoms, bet visas paslaugas keturkojams teikiančioms įstaigoms”, – sako kinologas R. Eidininkas.
Reaktyviems šunims – atskiras įėjimas į ligoninę
Tyrimai rodo, kad nuo 55 iki 80 proc. šunų ir kačių patiria baimę, stresą ir nerimą apsilankymų veterinarijos klinikose metu. Kaip sako Justė Urbonaitė, Tarptautinės kačių medicinos asociacijos sertifikuota kačių medicinos specialistė, dėl to daug gyvūnų šeimininkų net atidėlioja vizitą pas veterinarijos gydytoją. Neretai delsiama kreiptis į gydytoją iki tokio momento, kai augintinio būklė jau tampa labai sudėtinga ar netgi kritinė.
„Pavyzdžiui, į aplinką jautriai reaguojantys – reaktyvūs šunys gali pulti į didelę isteriją susitikę klinikoje kitą šunį. 90 proc. atvejų gyvūnai taip elgiasi iš baimės. Siekiant to išvengti, klinikose tokiems šunims įrengiami atskiri įėjimai ir apžiūros kabinetai, kad vizito metu būtų išvengta susitikimo su kitais šunimis ar katėmis. Matydami, kad Vakaruose tokia praktika labai pasiteisina, atskirą įėjimą į ligoninę bei apžiūros kabinetą, skirtą būtent reaktyviems šunims, nutarėme įrengti ir mes. Čia dirba specialiai darbui su reaktyviais šunimis paruošti specialistai“, – teigia „DR. VET“ tinklui priklausančios Kauno gyvūnų ligoninės veterinarijos gydytoja J. Urbonaitė.
Išskirtinis dėmesys naujoje ligoninėje skiriamas ir katėms.
Katėms čia įrengtas atskiras laukiamasis, taip užtikrinant, kad ligoninėje katės nesutiks su šunimis. Taip pat laukiamajame įrengta speciali spinta kačių transportinėms dėžėms pastatyti, kur jos pridengiamos feromonais išpurkštais rankšluosčiais, taip siekiant mažinti kačių stresą atvykus veterinarijos gydytojo apžiūrai.
Kauno gyvūnų ligoninėje taip pat įrengtas tik katėms skirtas apžiūros kabinetas bei atskiras kačių stacionaro skyrius, kuriame įrengti modernūs šildomi narvai. Kačių patalpose taip pat naudojami kates teigiamai veikiantys kvapai, įrengiant patalpos parinktos kates raminančios spalvos, o stacionaro skyriuje skamba raminanti muzika.
Dėl šių gyvūnų elgesį keičiančių naujovių į naująją gyvūnų ligoninę kreipiasi ne tik jautresnių keturkojų šeimininkai, bet ir kitų klinikų veterinarijos gydytojai, kurie nukreipia čia savo pacientus.
„Jau gydėme katę, kuri dėl netinkamo elgesio su ja kitoje klinikoje pradėjo elgtis agresyviai su savo šeimininkais. Žinant kačių poreikius, prisitaikius prie jų elgsenos ypatumų, ne tik išvengiama tokių kraštutinumų, bet ir sukuriama aplinka, kuri gyvūnui gydymo metu nekelia papildomo streso ir nemalonių emocijų“, – pabrėžia sertifikuota kačių medicinos specialistė J. Urbonaitė.
Veterinarijos gydytoja sako pati namuose auginanti du katinus – Flintą ir Juozą. Vienos akies neturintį Flintą J. Urbonaitė priglaudė, kai vos mėnesio kačiuką jo šeimininkai atvežė užmigdyti. Tuo tarpu Juozas paimtas iš prieglaudos, kad Flintui nebūtų liūdna. „Iš jų kasdien mokausi elgesio su katėmis ypatumų“, – sako ji.
Įvairiomis dantų ligomis serga 80 proc. šunų
Kauno gyvūnų ligoninėje teikiamos plataus spektro keturkojų sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugos. Įstaigoje suburti specialistai specializuojasi šunų ir kačių akių ligų, įvairių alergijų, odontologijos diagnostikos bei gydymo ir kitose srityse.
Gyvūnų ligoninėje taip pat atliekamos įvairios chirurginės procedūros: svetimkūnių šalinimas, piktybinių navikų šalinimas su odos plastika, ausies kanalo šalinimas esant lėtiniam ausų uždegimui, brachicefalinio sindromo gomurio ir šnervių plastikos bei daug kitų sudėtingų operacinių procedūrų. Netrukus čia bus atliekamos ir laporoskopinės operacijos bei gyvūnų kompiuterinės tomografijos tyrimai.
Didelis dėmesys ligoninėje skiriamas ir keturkojų dantų problemoms spręsti. Kaip sako veterinarijos gydytoja odontologė Laura Šakarnytė, 80 proc. šunų, kurie yra sulaukę dvejų metų ir vyresni, serga įvairiomis dantų ligomis. Pasak specialistės, numoti į jas ranka nereikėtų: „Neretai girdime iš šeimininkų – mano šuniui tik aštuoni metai, o jis pasidarė vangus, lėtas, tarsi anksčiau laiko suseno. Tada pagydome šuniui dantis ir jis iškart atgyja, vėl laksto kaip jaunas, net daržus pradeda kapstyti, ko jau seniai nedarė. Reikėtų žinoti, jog šunys dažnai neparodo, jog jiems skauda dantis, tačiau tampa liūdnesni, vangesni. Bet iš tikrųjų tai nėra senatvės požymiai.“
Gyvūnų odontologė pridūrė, kad iltiniai dantys šuniui yra tokie pat svarbūs, kaip žmogui – rankų nykščiai, todėl svarbu juos tvarkyti. „Nebūtinai rauti – dabar jau galime ir išsaugoti iltinius dantis, taikydami endodontinį gydymą“, – sako L. Šakarnytė.
