Net sunku patikėti, kokių ypatingų galių turi moters organizmas. Per labai trumpą laiką – per vos kelis mėnesius trunkantį nėštumą – moteris gali priaugti keliasdešimt kilogramų, o po gimdymo lyg niekur nieko tais kilogramais atsikratyti. Dažniausiai nėštumas būna tarsi baliono efektas – per 9 mėnesius priaugti kilogramai paskui išeina, kaip oras atrišus virvelę.
Pasakoja: + 30, – 30
Nežinau, ar 30 priaugtų kilogramų yra labai daug, bet būtent tiek buvau priaugusi, o dabar, kai mano mažutei jau 11 mėnesių, nebeturiu visos šios naštos ir dar daugiau. Prieš nėštumą svėriau apie 70 kg, prieš gimdymą – 97 kg, tik pagimdžiusi – 87 kg, o dabar – 59 kg. Tiesa, dieta man teko hipoalerginė, nelabai linksma, bet veiksminga. Jei dar gyvenime turėsiu problemų dėl svorio, žinosiu puikų receptą – bent mano atveju reikia atsisakyti kvietinių miltų ir pieno.
Pradėjus lauktis mano dienotvarkėje atsirado ir pusryčiai, ir pietūs, ir vakarienė. Anksčiau pusryčių niekad nevalgiau, pietus – kaip pavykdavo. Taigi nėštumo metu padaugėjo maisto. Ir pasmaguriaudavau kartkartėmis tai bandelėmis, tai ledais, tai saldainiais. Negaliu sakyti, kad pradėjau valgyti už du, bet organizmas, atrodo, buvo gavęs komandą kaupti kiekvieną kąsnį. Ir taip pamažu kilogramas po kilogramo prikaupė apie 30.
Kai gimė Elzė, jau pirmą mėnesi paaiškėjo, kad ji labai alergiška. Pasikalbėjau su gydytoja ir pradėjau atsisakinėti produktų, sukeliančių alergiją, kol liko tik keli, nuo kurių mažutės nebėrė. Gydytoja man davė sąrašą produktų, kurie labiausiai, mažiau ir mažiausiai sukelia alergiją. Ji daugiau nelabai galėjo kuo padėti, nes nustatyti alergenus tokiam mažam žmogeliu gali tik mama, laikydamasi dietos ir stebėdama vaikiuką. Pirmiausia atsisakiau didžiausių alergenų – pieno, žuvies, raudonų vaisių, uogų, daržovių, kiaušinių. Dukrytę vis bėrė. Tada nevalgiau ir kitų produktų, kol pamačiau, kad pagerėjo, kai atsisakiau kvietinių miltų gaminių. Po kokios savaitės mergaitę dar šiek tiek išbėrė, tada atsisakiau ir ruginės duonos, nes rugių baltymas panašus į kviečių, todėl jei beria nuo kviečių, gali netikti ir kiti grūdai. Tuomet ir nustojo mergytę berti visai. Jei tik „sugriešydavau“ ir kokį kąsnelį ko nors neleistino suvalgydavau, visi mano „griekai“ pasimatydavo ant Elzės kūnelio.
Sunkiausia buvo atsisakyti duonos, nes su ryžių trapučiais sumuštiniai man nepasirodė skanūs, bet pripratau valgyti mėsą su daržovėmis. Ir dar – be galo trūksta šokolado. Vienintelis saldumynas ir vaisius buvo bananas.
Dukrytės alergija atnešė ir gerų dalykų – išmokau gardinti patiekalus ne koncentruotais prieskoniais, o žolelėmis. Pasirodė, kad taip net skaniau. Teko išsityrinėti kiekvieno perkamo produkto etiketes. Pasirodo, kad maisto be priedų ir su žiburiu nerasi. Visokių E prirašyta pusė etiketės. Yra tik vienintelė duonos rūšis, kurioje nėra kvietinių miltų, o ekologiškų daržovių skyrelis skurdus ir suvytęs.
Alergiškiems žmonėms mūsų šalyje dar labai sunku. Net iš vaikiškų tyrelių nelabai yra ką pasirinkti. Susidūriau su tokiu požiūriu, kad alergija – ponų išmonė, o ne liga. Kiek girdėjau patarimų, kad duočiau vaikui visko, ir ji pripras, kad neprisigalvočiau nesąmonių, jog beria nuo mano pieno, ir turėčiau nutraukti maitinimą. Išgirdau ir tokių nuomonių, kad vis dar maitindama vaidinu motiną didvyrę. Kartais pavargdavau aiškinti, kas yra ta alergija, kad savo pieno neturiu kuo pakeisti ir negaliu nustoti maitinti.
Tik dabar pradedu pamažu bandyti įvairesnio maisto, o iki šiol valgiau tik neriebią kiaulieną, triušieną, bulves, kopūstus, bananus, žalios spalvos obuolius, ryžius, avižas. Jokios duonos, pieno produktų, saldumynų, daržovių. Svoris tirpo akyse. Kadangi gėriau vitaminus maitinančioms moterims ir papildomai dar vartojau natūralaus kalcio, nepastebėjau vitaminų trūkumo – nei plaukai slinko, nei nagai lūžinėjo. Dabartiniai 59 kg jau laikosi 3 mėnesius ir jau nebenoriu, kad daugiau kristų, dar ir priaugti kokius 3-4 kg būtų neblogai, nes visi drabužiai, kuriuos nešiojau prieš pastodama, per platūs.
Kai jau galėsiu valgyti viską, pakaks apriboti gaminius iš kvietinių miltų ir rinktis tik liesus pieno produktus. Saldumynus keisiu vaisiais ir nepamiršiu kasdien pasivaikščioti. Manau, jau praėjo tie laikai, kai buvo manoma, kad kuo storesnė nėščioji, tuo geriau. Reikia save kartais apriboti, jei ne dėl savęs, tai dėl vaikelio. Žinau, jei nebūčiau padauginusi bandelių, ir mano mažutė nebūtų prisiauginus 4 kg svorio mano pilvelyje. Tokiems rubuiliams ir gimti sunkiau.
