Gydytojai dietologai, mitybos specialistai „trimituoja“, kad daugėja nutukusių ar viršsvorį turinčių vaikų, sveikatos specialistai sako, kad ugdymo įstaigose daugėja vaikų, sergančių lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kurių priežastis – netinkama mityba.
Maistas yra jau ne būtinybė, kad gyventume, o malonumas, kurį norim patenkinti. Ir dažnai atsitinka taip, kad nuo stipriai perdirbto maisto, prifarširuoto skonio stipriklių, konservantų ir kitų technologinių išradimų, troškuliui malšinti vartojamų saldžių, spalvotų gėrimų mums atsiranda priklausomybė. Tokio maisto ir gėrimų norisi vartoti daugiau ir daugiau, – sako VšĮ „Tikra Mityba“ maisto technologė Danguolė Gasparavičienė.
Kiekvienas tėvas nori, kad vaikai būtų sveiki ir paklausus kaip tai padaryti, turbūt daugelis atsakytų, kad tam didelės įtakos turi mityba bei gyvensena.
Kokiuose maisto produktuose daugiausia cukrų?
Paaugliai su maistu per parą turėtų gauti vidutiniškai ne daugiau kaip 60 g cukrų, arba ne daugiau kaip 10 proc. paros maisto davinio energinės vertės, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja siekti, kad šis kiekis sumažėtų perpus ir neviršytų 5 procentų g arba 6 arbatinių šaukštelių per parą, įskaitant esantį visuose produktuose. Jei šias rekomendacijas taikytume ikimokyklinio amžiaus vaikams, tai sudarytų dar mažiau: darželinukai turėtų gauti vidutiniškai tik 34 g cukrų per parą, o siekiamybė būtų 17 g. Viename saldainyje gali būti vidutiniškai 5 g arba apie 1 arbatinį šaukštelį cukrų, o kadangi cukrų yra ir kituose maisto produktuose ar gėrimuose, nepastebėsite kaip pasieksite ir viršysite paros normą, – sako Ieva Gudanavičienė SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja .
Daugiausia perteklinių cukrų vaikai gauna valgydami stipriai perdirbtą maistą ir gerdami saldžius gaiviuosius gėrimus. Vaikų ugdymo įstaigų valgyklose negali būti tiekiami gėrimai, kurių sudėtyje pridėtinio cukraus daugiau kaip 5 g/100 g; negali būti gazuotų; energinių gėrimų; gėrimų ir maisto produktų, pagamintų iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto; cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai); kisielių, tačiau tokių produktų pilnos parduotuvių lentynos ir nereikia naiviai galvoti, kad gėrimas spalvingoje pakuotėje su vaikišku piešinuku bus sveikatai palankesnis ir sveikesnis vaikui.
Teisės aktai reglamentuoja vaikų maistą tik iki trijų metų, toliau tikrai nėra jokių išskirtinių reikalavimų ir paėmę gaiviojo gėrimo pakuotę pamatysime, kad po vandens – sekanti sudedamoji dalis bus cukrus ar įvairūs sirupai.
Ugdymo įstaiga vaikų mitybos įpročių nepakeis, kaip tai gali padaryti tėvai?
Mokykla ar darželis tikrai vaikų mitybos įpročių nepakeis, bet prie to tikrai prisidės ją gerinant. Norint, kad vaikai sveikatai palankiai maitintųsi, pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, kodėl apskritai jie mėgsta vieną ar kitą. Kad ir kaip mažą vaiką auklėsim ar pratinsim gerti tik vandenį, o ne rinktis kitus gėrimus, tėvams labai svarbu patiems būti pavyzdžiu. Jei nuo mažens vaikas matys tėvus su vandens stikline, jam tai taps įpročiu, kurio laikysis ir suaugęs, bet jei tėtis troškulį malšins ne sveikais gėrimais, o mama sakys vaikui, kad sveikiausia gerti vandenį, tai nepadės ir jokių įpročių neišugdysime.
Tiek dvasinis tiek fizinis sveikatos pamatas padedamas vaikystėje, todėl jau vaikystėje įpratus sveikai maitintis, pripratus vaiko skonio receptoriams prie to kas natūralu, nuolat gaunant žinių apie sveikatai palankią mitybą, tikėtina, kad išaugs nauja karta mažiau įtakojama reklamos, be prietarų ir su mityba susijusių mitų, kurie dabartinei kartai trukdo pradėti gyventi sveikiau. Todėl paaugęs vaikas lengviau atsispirs pagundoms ir sąmoningai rinksis vandenį!
Ar galima vaikui išvis uždrausti saldžius gėrimus? Ar kraštutinumai neveda į norą maištauti?
Kaip ir sakiau, kiekvieno žmogaus valgymo įpročiai susiformuoja dar ankstyvoje vaikystėje, tėvai – esminis pavyzdys. Kita vertus šiais laikais, maisto pramonės pasiūla yra be galo didelė, gėrimų su spalvingomis etiketėmis gausu ir įvairiausių žalingų pagundų kyla nuolatos. Be abejo, tikrai, vaikų neizoliuosime ir vien tik draudimais nieko nepasieksime, todėl būtent sąmoningumo ugdymas ir mokymas, kaip atsirinkti naudingą gėrimą, gali pakeisti situaciją.
Todėl žingsnis po žingsnio, neprarandant kantrybės reikia ugdyti vaikų suvokimą, kas sveika ir kodėl tai naudinga augančiam organizmui, kad vaikas pats pamažu įgytų žinių ir sąmoningumo ir mokėtų pasirinkti sveikesnį variantą. Visuomet sakau, kad tikrai nieko blogo neatsitks, jei vaikas truputį ir pasmaližiaus ar suvalgys kitą nelabai sveikatai palankų maisto produktą. Svarbiausia, kad tai netaptų kasdienybe ir įpročiu. Visose gyvenimiškose situacijose reikia neprarasti saiko!
Kokia vandens nauda ir kiek vandens reikia išgerti per parą?
Žmogaus organizmą sudaro 60-70 proc. vandens ir šis mums yra toks pat svarbus, kaip ir kitos maistinės medžiagos. Be maisto žmogus gali išgyventi mėnesį, o be vandens tik kelias paras, tai daug paaiškina, koks mums svarbus yra vanduo. Jis reguliuoja žmogaus kūno temperatūrą, padeda maistinėms medžiagoms keliauti į organus bei audinius, o taip pat ir pašalina nereikalingas medžiagas.
Tai kiek to vandens vis dėlto mums reikia per dieną suvartoti? Šis kiekis priklauso individualiai nuo kiekvieno žmogaus, jo fizinio aktyvumo, metų laiko bei maitinimosi įpročių. Pagal PSO rekomendacijas, vandens poreikis yra 25-30 ml – 1 kg kūno masės.
Pagal šiuos skaičiavimus, kiekvienas galime sužinoti, kiek vandens per dieną mums būtina išgerti: • 20 kg. sveriančiam vaikui reikėtų apie 600 ml (apie 3 stiklines); • 40 kg sveriančiam vaikui – 1,2l; • suaugusiam žmogui (apie 60 kg) – 1,6 l. Kiekvienas turime stebėti ir jausti savo kūną: jei džiūsta burna, sausėja oda, užkietėja viduriai, patamsėjęs šlapimas, tai jau signalas, kad vandens trūksta, tačiau vienos ir vienodos taisyklės visiems būti negali.
***
Apie vaikų sveikatos problemas, kylančias dėl netinkamos mitybos ir nepakankamo fizinio aktyvumo, apie sveikatai palankaus maisto pateikimo vaikams subtilybes ir poreikį kovoti su maisto švaistymu, o taip pat ir apie tai, kaip užtikrinti tinkamą vaikų fizinį aktyvumą ir juos sudominti fizine veikla diskutuosime konferencijoje „Sveikas vaikas: nuo iššūkių iki rekomendacijų“, skirtoje Pasaulinei Sveikatos dienai paminėti balandžio 5 dieną Vilniuje.
