Skersvėjis geriausiai vėdina.
Kai kūdikis ar mažas vaikas nebūna ten, kur traukia skersvėjis, šis vaikui nepavojingas.
Dabar, šaltuoju metu sezonu, nedera nakčiai palikti atvirų langų, juolab, kaip rašote, priešpriešinių.
Kambariai turi būti vėdinami nors 2 kartus per parą, pvz.
ryte ir vakare, prieš miegą. Dar geriau yra vėdinti visą butą, namiškiams susirinkus į vieną patalpą. Ypač aktualus vėdinimas, kai sudėti plastikiniai langai, nes daugelis jų neužtikrina reikiamos ventiliacijos. Vėdinimas būtinas dar ir todėl, kad jis sureguliuoja drėgmę būste. Senos statybos būstų vėdinimas vyksta beveik natūraliai, jei pedantiškai nėra užkaišioti langai, durys, natūralios traukos ventiliaciniai kanalai. Truputį pravertas langas vėdina blogai, jis tik atšaldo patalpas. Blogai vėdinamose patalpose kaupiasi anglies dioksidas, didėja oro užterštumas bakterijomis ir virusais, veisiasi pelėsis. Taigi pastai vėdinant galima susirgti ūminėmis kvėpavimo organų ligomis, akių uždegimu. Geriausia patalpas vėdinti intensyviai, bet trumpai (maždaug nuo kelių iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros), negu po truputį ir ilgą laiką. Vėdinant kambarius reikėtų nepamiršti, kad patalpų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 18–22ºC šilumos
Šaltuoju metų laiku namuose reikėtų palaikyti 35–60 proc.
drėgmę.
Tai praktiškai įgyvendinama elektronikos bei buities prekių parduotuvėse nusipirkus prietaisą, rodantį kambario drėgmę ir temperatūrą.
Būtina paisyti gamintojo nurodytos instrukcijos, t.y.
prietaisą kabinti kambaryje jo nurodytame aukštyje bei vietoje. Įvairiems oro teršalams ypač jautrūs kūdikiai ir maži vaikai, todėl šeimoms, auginančioms mažus vaikus, užtikrinti oro kokybę gyvenamosiose patalpose yra itin svarbus.