Nerasite šeimos, giminės ar darbovietės, kurioje šiemet nebuvo pakalbėta apie senąsias žiemas

Mielos mamos, o gal ir tėčiai! Nežinia, ką orų programėlės rodys, kai laikysite rankose šį žurnalą. Bet šįryt jis parodė jutiminę minus 30 laipsnių temperatūrą (Vilniaus pakraštyje, Balsiuose). Net jeigu šalčiai baigtųsi rytoj, mes būsime turėję tikrą, sodrią, šimtaprocentinę žiemą.

Po pirmojo šoko paklausėme savęs ne vieno „kodėl?“

Kodėl pernai per išpardavimus nenupirkau rogučių ir čiuožimo lentų, kai maximoje jos voliojosi po kelis eurus, o dabar turiu mokėti tiek daug?

Kodėl visos mano kelnės plačiomis klešnėmis, o visos striukės trumpos? Kur mano tikri šilti drabužiai?

Kodėl per spintų valymą išmečiau šiltus įklotus į batus, mamos megztą šaliką ir vyro pašiltintas kelnes, likusias nuo 12 klasės?

Kodėl kažkur nukišau mūsų senuosius termosus?

Kodėl vasarą nepasikviečiau langų reguliuotojo ir dabar jaučiu, kaip pučia?

Kad ir kiek tų „kodėl“, adaptacija įvyko, o tai, kad pamatėme ir vaikams parodėme senąją lietuvišką žiemužę, – tikra magija. Pagaliau vaikai supras, ką reiškia vadovėliuose, knygose ir pasakose minimas tvorų pokšėjimas nuo šalčio, kaip techniškai atrodo, kai vilkas uodegą prišalo, ir kuo čia dėtos raganos smegenys, žibančios ant sniego. Dar daugiau – mums suteiktas šansas nukeliauti laiku į savo vaikystę. Nerasite šeimos, giminės, darbovietės ar draugų kompanijos, kurioje šiemet nebuvo pakalbėta apie senąsias žiemas. Ir ką gi – emocijos pačios geriausios. Tarsi savaime aišku, kad be normalios žiemos vaikai neužauga.

Vasario numerį tradiciškai skiriame peršalimams, virusams, imunitetui. Tik šį kartą optimizmo daugiau – šaltis marina ligų sukėlėjus, ant kalniukų prisičiuožinėję vaikai grūdinasi, geros emocijos (kad ir gaminant tiktoko ledus ant sniego) gydo, užimtumas apsirengiant/nusirengiant/džiovinant drabužius mažina laiką prie ekranų, o kartais net išlenda saulutė.

Smagaus žiemojimo ir jaukaus skaitymo.

Redakcija

Nuotrauka Švelnus vėjas