„Nuotolinio mokymosi metu tėvai yra aktyvūs ugdymo proceso dalyviai. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad mokosi vaikai, o ne tėvai. Jie gali nebent padėti sujungti nuotolinio mokymosi priemones, įjungti vaizdo pamokas ar tiesioginio bendravimo platformą, ar padėti vaikams nufotografuoti ir nusiųsti mokytojai atliktas užduotis“, – sako Vitlio licėjaus mokytoja Jovita Ponomariovienė.
Šiuo metu, kai Lietuvos mokyklos pamokas veda nuotoliniu būdu, pedagogai rekomenduoja leisti vaikams kuo daugiau dirbti savarankiškai, būti atsakingiems už savo veiklą, mokymąsi. Nuotolinio mokymosi metu ugdomos vaikų bendrosios kompetencijos – pirmiausia, tai komunikavimo ir mokėjimo mokytis kompetencija. Taip pat ugdomos tokios būtinos savybės kaip atsakingumas, pareigingumas ir savarankiškumas.
Mokytoja atkreipia dėmesį, kad ne visi tėvai gali vaikui metodiškai paaiškinti, kaip išspręsti matematikos užduotį. Pavyzdžiui, pirmoje klasėje spręsdami uždavinį tėvai bando pritaikyti formules ar sudaryti lygtį.
„Geriau, kai vaikas, nesupratęs užduoties, jos neatliks ir vėliau išsiaiškins sprendimo būdus su mokytoja. O ne viską už vaikus atliktų ir išspręstų jų tėvai“, – pataria J. Ponomariovienė.
Pataria užduočių neperkelti į kitą dieną
Tėvams siūloma su vaikais susitarti, kad visas numatytas dienos užduotis jie atliktų tą pačią dieną – neperkeltų į kitą dieną ar net savaitgalį. Kad išliktų tolygus mokinio darbo krūvis ir vaikai greitai nepavargtų.
Tėvai turi sutarti su vaiku, kad pamokų metu, kol atliekamos užduotys, žaislai yra neliečiami. Ant stalo turi būti tik reikalingos priemonės, tvarkinga, jauki darbo vieta su tinkamu apšvietimu. Taip pat svarbu, kad vaikai tinkamai pasiruoštų pamokoms. Ant stalo jau būtų sudėti užrašų sąsiuviniai, rašymo priemonės.
Įsitraukia ir tėvai
Mokytoja pataria į dienotvarkę įtraukti sporto pertraukėlę, nors 30 min. pasportuoti, pašokti. Į sporto pertraukėlę turėtų įsitraukti visa šeima. Tėvų pavyzdys vaikams labai svarbus.
„Šiuo metu daug laiko mokiniai praleidžia prie kompiuterių, negali išeiti į lauką aktyviai leisti laiko, pasivažinėti dviračiu ar kt. Bet juk galima sportuoti namuose. Pavyzdžiui, licėjaus krepšinio treneris nufilmavo, kokius fizinius pratimus vaikai galėtų atlikti kambaryje, o mokiniai, žiūrėdami į kompiuterį, gali juos kartoti“, – pasakoja mokytoja.
Tėvai pripažįsta, kad mėgsta patys peržiūrėti filmuotas pamokas, kartu su vaikais mokosi anglų kalbos, klausosi muzikos pamokos ar kt.
Tiesioginės pamokos svarbios vaikų emociniam ryšiui
Vitlio licėjus nuotolines pamokas organizuoja dviem būdais. Pirmiausia, mokytojai nufilmuoja pamokas, filmuotoje medžiagoje supažindina vaikus su pamoka, paaiškina temą, įterpia vaizdinės medžiagos, paaiškina, kaip atlikti užduotis.
Mokinys gali peržiūrėti pamoką tiek kartų, kiek jam reikia tam, kad suprastų. Jeigu jis nesupranta, kaip atlikti užduotį, nereikia bėgti klausti tėvų. Mokinys gali dar kartą peržiūrėti mokytojos paaiškinimą.
Filmuotos pamokos – puiki pagalba vaikui.
Antra nuotolinio mokymosi dalis – kasdienės tiesioginės pamokos su mokytoja. Šių pamokų metu mokiniai pasitikrina atliktas užduotis, išsiaiškina, kas dar buvo neaišku, aptaria naujus dalykus.
„Tiesioginės pamokos labai svarbios ne tik pasitikrinti, aptarti, bet ir mokytojų bei vaikų emociniam ryšiui palaikyti, mokiniams tarpusavyje pabendrauti. Vaikai labai pasiilgę draugų, jie nori papasakoti savo įspūdžius, pajuokauti“, – pasakoja J. Ponomariovienė.
Mokytojas matydamas mokinių mokymosi rezultatus ar norėdamas įvertinti mokinius tiesiogines pamokas veda ne tik su visa klase, bet ir diferencijuoja mokinius į grupes, taip pat teikia individualias konsultacijas.
