Pasakoja mama Daiva Radzevičienė:
Ilgai vartėme knygas ieškodami vardo. Apsisprendėme – bus Saulė. Manėme, bus šviesi, rami mergytė. Ligoninėje jau vadinome Saulute. Tik tėtis staiga pasakė: „O gal tegul būna Adrija…“ Iš tiesų, šis vardas tinka labiau, juk mūsų dukrytė tamsi, judri, „banguojanti“, kaip Adrijos jūra.