Vilgintas

Pasakoja mama Ina:

Žinau, kad kito tokio vardo nėra, nes aš jį sugalvojau pati. Pagimdžiau anksti – 24 nėštumo savaitę. Norėjau iš karto pakrikštyti, bet vardo nebuvome išrinkę. Tai įvyko per minutę – aš pažiūrėjau vyrui į akis ir ištariau: „Vilgintas“. Norėjau, kad sūnaus vardas būtų panašus į tėčio (Gintas). O toje situacijoje reikėjo vilties. Viltis ir Gintas – Vilgintas. O kaip dabar juokauja draugai – „vėl Gintas“.

Comments are closed.

Kitos temos: