„Aš pati mielai leisčiausi į tokią kelionę. Pradėčiau nuo šaltinių, keliaučiau upėmis, ežerais, mariomis, jūromis, vandenynais ir nerčiau į jų gelmes, – viskas pasaulyje yra susiję“, – sako Meksikoje gyvenanti biologė, mokytoja, rašytoja ir fotografė Saulė Paltanavičiūtė. Ji neabejoja, kad ir ją pačią, ir naujausios jos knygos heroję Kakę Makę toje kelionėje labiausiai nustebintų nedaug dar žmonių ištirtos, keistų gyvių pilnos vandenynų gelmės.
Leidyklos „Alma littera“ išleistos knygos „Kakė Makė. Enciklopedija. Neatrastas vandens pasaulis“ pristatymas vyko Vilniuje, Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre. Pristatyme dalyvavo Tadas Rimgaila su sūnumi Oskaru, Medeina Andriulienė su dukrelėmis Ana ir Marija, Roberta Orlauskaitė su dukra Elze, Ignas Survila su dukra Uma, Tadas Bruzgulis su dvynukėmis Liucija ir Elžbieta, Aistė Sarokienė su sūnumi Benu ir kiti svečiai.
Naujoji Kakės Makės enciklopedija – ne tik pažintinė, bet ir terapinė knyga. Nuskaitę knygoje esančius QR kodus, skaitytojai gali klausytis specialiai parengtų meditacijų – jos leidžia giliau pajusti vandens ramybę ir paslaptį. Knygos autorė sako, kad kiekvieno skyrelio pradžioje įrašyta garsinė meditacija vaikams padeda įsijausti, susikoncentruoti, nurimti.
Kad ir kaip būtų gaila, vandenimis į Lietuvą, į naujos savo knygos „Kakė Makė. Enciklopedija. Neatrastas vandens pasaulis“ pristatymą parplaukti ji negalėjo. Meksikoje mokytoja dirbanti garsaus Lietuvos gamtininko Selemono Paltanavičiaus dukra Saulė Paltanavičiūtė kartu su vaikais būtų mielai pasinėrusi į dėkingumo jūrai meditaciją.
Meditacija ant kilimėlių su Kake Make buvo tarsi rami įžanga į daugybę veiklų, kurios lankytojų centre laukė knygos pristatymo dalyvių. Viktorinoje vaikai mėgino įspėti vandens gyvūnus, dalijosi, ar yra juos matę gyvai, dalyvavo gyvūnų mankštoje – imitavo banginį, aštuonkojį, vėžlį, krabą.
Knygos autorė S. Paltanavičiūtė sako norėjusi vaikams paprastai pasakoti apie svarbius dalykus, perteikti jiems nuotykio jausmą. Todėl knygoje atsirado dialogai su vandens pasaulio gyventojais, o informacija pateikta lengvai ir žaismingai.
„Norėjau, kad Kakę Makę kelionėje lydėtų keli draugai iš vandens pasaulio. Būtinai – aštuonkojis, kuris yra tikras vandens pasaulio išminčius. Aštuonkojai mane visada stebino ir žavėjo. Nuo gebėjimo prisitaikyti prie aplinkos, atpažinti savo prižiūrėtojus ir netgi apipurkšti vandeniu jiems nepatinkančius iki talento pabėgti iš akvariumų ir rasti išėjimą iš labirinto. Smagu stebėti ir krabus, jie labai juokingi, tikri peštukai“, – pasakoja gamtininkė, knygoje panaudojusi geriausias šių gyvūnų savybes.
Saulei atrodo, kad vaikų mėgstamam personažui – Kakei Makei įdomu viskas. Ji visada pasiruošusi leistis į nuotykius ir sužinoti ką nors naujo. „Šioje knygoje ji keliauja vandens keliu, stebi, kaip mūsų veiksmai veikia gamtą. Ir supranta, kad vandens pasaulis yra itin svarbi pasaulio dalis, be vandens nebūtų gyvybės“, – sako rašytoja, pridurdama, kad, mokslininkų manymu, apie 90 procentų jūrinių rūšių mums dar nėra pažįstamos. Tyrimai gelmėse sudėtingi dėl itin nepalankių sąlygų – didžiulio slėgio, 1000 kartų didesnio nei jūros lygyje, ledinio vandens, visiškos tamsos ir neaprėpiamo dydžio. Deja, dalis rūšių gali išnykti prieš mums jas surandant.
Kakės Makės enciklopedija apie neatrastą vandenų pasaulį mažiesiems skaitytojams leis ne tik pakeliauti po jūras ir vandenynus, bet ir pažinti Lietuvos vandenis. Rašytoja į kiekvieną skyrelį įtraukė įdomiausių vietų sąrašą. Nuo Smardonės šaltinio, Vaiguvos upės-gatvės, karstinio Kirkilų ežero iki Ruonių reabilitacijos centro.
Renginyje, kaip ir enciklopedijoje, vietos atsirado ir svarbiai tvarumo temai. Kalbėta apie plaukiojančias šiukšlių salas ir tai, kas nutinka, kai vandenynai užteršiami. Aiškintasi, kodėl svarbu rūšiuoti atliekas.
„Vanduo – gyvybė, žemės plaučiai, klimato reguliatorius ir gausybės organizmų namai. Be vandens nebūtų ir mūsų. Tai pasaulis, kurį privalome saugoti“, – patvirtina ir knygos autorė S. Paltanavičiūtė.
Ji pasakoja, kad labiausiai kenčia gėlo vandens ekosistemos, ypač šlapynės, upės, taip pat – koraliniai rifai, Arkties vandenynas. Didžiausią žalą daro klimato kaita, tarša, neproporcinga, nelegali žvejyba. „Manoma, kad iki 2050 metų gali nelikti 90 procentų koralinių rifų“, – sako gamtininkė, tuo pačiu palikdama viltį, nes aplinkosaugininkų veikla kai kuriuose projektuose ima skinti vaisius. Štai jūriniai vėžliai pradeda atsigauti, nuo 1970-ųjų žaliųjų vėžlių padaugėjo 30 procentų. Tai geras aplinkosauginių projektų sėkmės pavyzdys.
Vis dėlto Saulė įsitikinusi, kad kalbėti vaikams apie pasaulinę klimato kaitos keliamą žalą nėra labai gerai: „Jų ir taip laukia nestabilus pasaulis, kuriame gali jaustis bejėgis, o tai tikrai nepadės keisti situacijos. Geriausia koncentruotis į mažus kasdienius pokyčius, kurie padeda aplinkai – rūšiuoti atliekas, prieš perkant dar vieną daiktą, pagalvoti, ar jo tikrai reikia, išjungti šviesas, jei yra galimybė, kartą per savaitę į darbą keliauti viešuoju transportu ar dviračiu, maudytis duše minute trumpiau, kartą per savaitę gaminti vakarienę be mėsos. Nedidelis pokytis, o nauda aplinkai – didelė“.
Nuotraukų autorė Mantė Elelueta
Susiję straipsniai
