Mielos mamos, šios Velykos – Atgimimo šventė – kaip niekada laukiama, nes atgimimas reiškia viltį. Viltį tiesiog, biologiškai, gyventi. Viltį gyventi taikiai, svajojant, planuojant, džiaugiantis. Dalijantis.
Kaip norėtųsi, kad gyvenimas būtų tarsi Holivudo filmas su laiminga pabaiga, kur gėris nugali blogį. Kur nubaudžiami visi skriaudėjai, o tie, kurie kentėjo, – triumfuoja. Apie tokią gėrio ir blogio kovą mes skaitome vaikams pasakas. Deja, gyvenime nesame tikri, kad viskas taip paprasta.
„Kai su mama kalbame apie karą Ukrainoje, kur liko mūsų giminės, dažnai kalbame taip, kad suprastų vaikas. „Kokie blogi žmonės, kurie pradėjo karą ir žudo nekaltus,“ – sakome mes, nes žinome, kad šešiametis Dominykas gaudo kiekvieną žodį. Dabartiniai vaikai išmoks labai daug gyvenimo pamokų apie tiesą ir melą, apie pagalbą vienas kitam, apie drąsą,“ – sako šį numerį kalbinta atlikėja Oksana Pikul-Jasaitienė.
Nori nenori, karo tema sušmėžuos ir mūsų žurnalo puslapiuose. Rašome apie gražią mamų iniciatyvą surinkti pinigų Ukrainai, rengiant nemokamas šeimų fotosesijas. Labdaringa organizacija „Mamų unija“ pasiryžusi padėti karo pabėgėlių šeimoms, kuriose yra onkologinėmis ligomis sergančių vaikų. Galų gale širdimi palaikyti išdidžią kovojančią tautą galime net ir suruošę savaitgalio pietus savo šeimai – šiame numeryje rasite keletą gerų klasikinių ukrainietiškų receptų.
O jeigu nejaučiate džiaugsmingo švenčių laukimo, o vien tik stresą, nerimą ir nesaugumą, – leiskite, kad šiuo laikotarpiu jūsų mokytojais būtų vaikai. Jiems kiekviena akimirka yra persmelkta gyvenimo stebuklo. Jie neprojektuoja įvykių toli į priekį – glosto prie kojų besiglaustantį katinėlį ir šypsosi. Uosto pirmą žibutę ir džiaugiasi. Čia ir dabar – kaip visais laikais mokė pasaulio filosofai.
Kartu su jumis „Mamos“
Susiję straipsniai
