Kaip parinkti taikliausią gydymą atsako vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja
JEI VAIKAS STAIGA SUKARŠČIAVO
Peršalusiam vaikui gydytojai dažnai skiria C reaktyvinio baltymo (CRB) tyrimą, nes vien pagal simptomus sunku nuspręsti, ar ligą sukėlė bakterija, ar virusas. Kada šis tyrimas tikrai tikslingas, ir ar reikia jį daryti vos vaikui sukarščiavus?
Kas yra CRB. CRB – tai kepenyse sintezuojamas baltymas. Sveiko žmogaus kraujyje šio baltymo nebūna. Esant uždegiminiam procesui, į ligonio kraują patenka audinių irimo produktų, kurie kepenyse skatina šio baltymo sintezę
Kada daryti tyrimą.
CRB kiekis pradeda didėti jau po 4–6 valandų nuo susirgimo pradžios ir pasiekia maksimumą per 24 valandas.
Todėl nerekomenduočiau skubėti daryti šį tyrimą ką tik sukarščiavus, nes jo koncentracija galbūt dar nėra labai padidėjusi.
Jei vaiko būklė nėra sunki, geriausia šį tyrimą daryti ne anksčiau kaip po paros
Kai vaikas pasveiksta ir uždegimas nurimsta, CRB gana greitai išnyksta iš kraujo
CRB, ENG ar leukocitų tyrimas.
Anksčiau, norėdami išsiaiškinti uždegimo pobūdį, gydytojai skirdavo leukocitų tyrimą ar vadinamąjį kraujo „nusėdimo“ tyrimą (mediciniškai – eritrocitų nusėdimo greičio tyrimą ENG).
CRB tyrimas yra daug vertingesnis, nei leukocitozė ar eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).
Kodėl?
Leukocitų kiekis kraujyje gali padidėti ne tik dėl infekcinės ligos, bet ir dėl kitų būklių: anemijos, leukemijos, hormoninių sutrikimų, streso ir kitų
ENG gali išlikti padidėjęs net keletą savaičių po to, kai ligonio būklė jau pagerėjo, tuo tarpu kai CRB koncentracija kraujyje sumažėja ir išnyksta jau po paros
Beje, 10 proc.
vaikų esant infekcijai CRB rodiklis gali nepadidėti, todėl vien CRB tyrimu vadovautis negalima, visi šie trys tyrimai papildo vienas kitą
Kodėl CRB skiria, kai vaikutis jau gydomas.
Kadangi CRB rodiklis labai greitai reaguoja į ligą, šis tyrimas kartais skiriamas ir gydymo efektyvumui įvertinti.
Sumažėjusi CRB koncentracija kraujyje reiškia teigiamą atsaką į parinktus gydymui vaistus
CRB normos
CRB tyrimo norma suaugusiųjų kraujyje yra
Naujagimių kraujyje pirmą parą po gimimo CRB yra kiek didesnis, norma laikoma iki 15 mg/l. 2–5 dieną po gimimo CRB norma yra < 8 mg/l
Rūkantiems paaugliams CRB koncentracija gali padidėti iki 25 mg/l
Suaugusiam žmogui ligos metu CRB koncentracija gali padidėti šimtus ir net tūkstančius kartų
CRB koncentracija kraujyje gali padidėti ir esant traumoms, nudegimams ar po chirurginių operacijų
Nekomplikuotos virusinės ar lokalizuotos bakterinės infekcijos metu CRB rodiklis niekada nepadidėja daugiau kaip 50 mg/l
Esant sunkiai virusinei infekcijai, CRB gali pakilti iki 150 mg/l, bet tokių atvejų pasitaiko gana retai
Virš 50 mg/l padidėjusi CRB reikšmė – tai bakterinės organizmo infekcijos rodiklis
JEI VAIKUI SKAUDA GERKLĘ
Liaudyje vadinama liga „angina“, o mediciniškai – ūmus ryklės ir tonzilių uždegimas – mažus vaikus labai nualina. Susirgęs vaikas karščiuoja, jam peršti, skauda gerklę, jis prastai valgo, o kartais dėl ryklės skausmo atsisako ir gerti skysčius. Tuomet kartais gydytojai gali pasiūlyti skubų streptokoko diagnostikos tyrimą
Apie 70 proc.
ryklės uždegimo priežasčių yra virusinės infekcijos ir tik apie 30 proc.
– sukelti bakterijos (dažniausiai A grupės streptokoko).
Šie sukėlėjai labiausiai paplitę ne tarp kūdikių ir mažų vaikų, o tarp 5–15 metų vaikų.
Streptokokų sukeltas tonzilitas gydomas antibiotikais. Tyrimui paimama medžiaga, tamponu braukiant per užpakalinę ryklės sienelę, atsakymas gaunamas jau po 5 minučių. Tyrimo kaina apie 10 Eur
JEI VAIKAS ILGAI KOSĖJA
Kokia užsitęsusio kosulio priežastis? Kartais kraujo tyrimas nerodo rimtų bėdų, vaikas jaučiasi tarytum neblogai, bet kosėja savaites ar net mėnesius. Esant ilgai užsitęsusiam kosuliui, galima įtarti atipinę (nespecifinę) infekciją, kurios sukėlėjai – chlamidijos ar mikoplazmos. Infekcijos požymiai dėl šių sukėlėjų yra beveik vienodi, o dažnai infekciją sukelia abu sukėlėjai vienu metu. Šių sukėlėjų gali būti ryklėje, gerklose, sinusuose ar bronchuose bei plaučiuose ir būti faringito, laringito, sinusito bei pneumonijos priežastis
Nei virusai, nei bakterijos.
Chlamidijos ir mikoplazmos – tai mikroorganizmai, užimantys tarpinę padėtį tarp virusų ir bakterijų, tai nei virusai, nei bakterijos.
Vietoje ląstelės sienelės jos turi tik membraną, todėl gali gyventi ir daugintis tik prasiskverbusios į žmogaus ląstelių vidų.
Imunitetas šioms bakterijoms nesusidaro, todėl sirgti galima ne vieną kartą gyvenime
Koks tai tyrimas.
Chlamidijų ir mikoplazmų antikūnams nustatyti kartais imamas tepinėlis iš ryklės, tuomet nustatoma pati bakterija ir jos DNR.
Gali būti atliekamas ir kitas tyrimas: imamas kraujo mėginys, kuriame nustatomi IgM ir IgG klasės antikūnai, susidarę ligos metu prieš šiuos mikroorganizmus
Antibiotikai reikalingi retai
Visi šie tyrimai skirti tam, kad vaikui kuo mažiau būtų skiriama antibiotikų
Be antibiotikų neišsiversite, jei vaikas serga pūlingu ausų uždegimu, pūlingu tonzilitu, tačiau daugiau kaip 80 procentų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjai yra virusai, kuriems gydyti antibiotikai visiškai neveiksnūs ir nereikalingi.
Taigi, jeigu jūsų vaikas karščiuoja, kosėja, tik 1 ar 2 iš 10 atvejų galbūt prireiks antibiotikų
Tikslaus ligos sukėlėjo nustatyti nebūtina, pakanka atlikti bendrą kraujo tyrimą ir CRB, tam kad atskirtume, ar tai virusas, ar bakterija, nes dauguma antibiotikų yra plataus veikimo spektro ir puikiai naikina visus dažniausius infekcijos sukėlėjus
Sukėlėją nustatyti reikia tik tuo atveju, jei, skyrus gydymą antibiotiku, negaunamas reikiamas efektas:
Vaikas karščiuoja daugiau kaip 3 paras po antibiotiko vartojimo pradžios
Pakartojus tyrimus, matoma, kad didėja CRB reikšmė ar leukocitozė kraujyje
Prastėja vaiko būklė
Tuomet, apibendrinus ligos simptomus ir klinikinę eigą, įtariamas kuris nors retesnis ligos sukėlėjas ir atliekami specialūs papildomi tyrimai nustatyti konkrečiam sukėlėjui.
Niekada nesitikėkite, kad, ką tik pradėjus vartoti antibiotikus, jau po pusdienio vaikas pasijus kur kas geriau ir nustos karščiuoti.
Be to, baigus gydymo antibiotikais kursą, jų organizme lieka ir veikia jie dar 5–7 paras, taigi nesibaiminkite, jei gydymas jau baigtas, o vaikas vis dar kosėja.
Kosulys be karščiavimo, kaip liekamasis reiškinys po rimtesnės ligos, gali likti ilgiau kaip mėnesį
Mikolpazmos gydomos antibiotikais
Kai kvėpavimo takų infekciją sukelia chlamidijos ir mikoplazmos, nebūna aukšto karščiavimo, ryklės skausmo ir paraudimo, gausios slogos, dažnai mamos net neskuba kreiptis į gydytoją. Deja, varginantis nepastovus kosulys tęsiasi ilgai, šiems sukėlėjams gydyti būtini makrolidų grupės antibiotikai. Be gydymo šios grupės antibiotikais vaikai gali kosėti ir mėnesį, ir du, ir tris, savaime nepasveiks
Kodėl antibiotikų reikia mažiau
Neskubėkite vartoti antibiotikų, nes dauguma atvejų, atlikus reikalingus tyrimus reikalingu metu, išsiversite ir be jų. Tyrimus, kaip jau minėjau, atlikti reikia ne ką tik sukarščiavus, o bent po paros. Kartais, jei atliktų tyrimų atsakymai ne visiškai aiškūs, geriau tyrimus dar kartą pakartoti po paros ar dviejų, negu nereikalingai griebtis antibiotikų
Nereikalingas antibiotikų vartojimas, deja, vis dar yra labai paplitęs, o tai didina atsparumą antibiotikams, todėl, laikui bėgant, jie pasidaro nebeveiksmingi, reikia vis stipresnių, platesnio spektro antibiotikų.
Nerimaujančios mamos, reikalaujančios skirti jų vaikams antibiotikus kiekvieno karščiavimo metu, savo vaikams daugiau kenkia negu padeda.
