Jeigu nepučia vėjas, šaltuoju metų laiku būkite gryname ore, kol temperatūra ne žemesnė kaip 5–7°C šalčio.
Kai lauke vėjuota, kūdikį migdykite ten, kur nepučia ir nepatenka dulkių ir dūmų.
Vėjas, priklausomai nuo jo greičio, aplinkos temperatūrą sumažina iki 2–3 kartų, ir dėl to kūdikis gali atšalti, nušalti jo veidukas.
Negerai daro tos mamos, kurios, išvedusios į lauką mažylį šaltuoju metų periodu, taip jį apmuturiuoja, kad matyti tik vaikučio akys.
Po visais šalikais neįmanoma matyti mažojo veiduko, o tai jau negerai. Šaltuoju metų laiku išsivežus antrojo pusmečio kūdikį ar mažą vaiką į lauką, reikia nuolat stebėti jo veido odos spalvą. Šaltame ore nedidelis skruostukų paraudimas yra požymis, kad mažajam nešalta. Paraudę skruostukai rodo, kad aplinkos temperatūra dar odos nepaveikė taip, kad susitrauktų poodžio kraujagyslės ir dėl to atsirastų blyškumas – vienas iš požymių, kad būtina grįžti į namus. Šaltuoju metų laiku su mažuoju daug nenutolkite nuo namų, užtenka pabūti kieme (suprantama, jei negyvenate centrinėse miesto gatvėse). Kai per ilgai užsibūnama šaltame ore, gali atsirasti nuožvarbų. Kad jų neatsirastų, negalima prausti veido, kaklo, rankų prieš pat einant į lauką. Oda dažniau nužvarbsta, kai įvyksta staigūs temperatūros pokyčiai, pučia vėjas. Dažniau nužvarbsta atviros kūno vietos, maži vaikai nužvarbsta arba apšąla nosytes, skruostus. Tam, kad išvengtumėte nuožvarbų, prieš eidami į lauką, esant drėgnam, vėjuotam orui, vaikučio veido odą patepkite riebiu kremu.
