Pastaruoju metu mano 1 metų berniukas ilgai serga. Iš pradžių pradėjo kosėti, buvo paraudusi gerklė, slogavo. Kraujo tyrimai buvo geri. Gydytoja skyrė antibiotikų. Jie nesuveikė ir nieko nepadėjo. Padarėme rentgeno tyrimą, parodė bronchito požymius. Gavome kitą partiją antibiotikų. Jie šiek tiek padėjo, bet neišgydė iki galo. Tada gėrė sirupą nuo kosulio, bet ir toliau stipriai kosėjo. Gydytoja skyrė dar vieną partiją antibiotikų, jau trečią. Po to pakilo aukšta temperatūra ir atsigulėme į ligoninę. Kraujo tyrimus pakartojome vėl, jie buvo geri. Pragulėjome apie 5 dienas. Nieko nerado. Spėjome pasveikti ir vėl ligoninėje pasigauti virusą bei susirgti. Norėčiau paklausti, ar normalu skirti tiek daug antibiotikų tokiam mažam vaikui, kai kraujo tyrimai geri, vaikas nekarščiuoja?

Kiekvienas ligos atvejis yra individualus.

Vien tik pagal tai, kas parašyta laiške, negaliu tiksliai atsakyti į klausimą.

Antibiotikų gydytojas skiria, kai įtaria, kad liga gali komplikuotis bakteriniu uždegimu.

Lengvos eigos peršalimo ligai gydyti, pasireiškiančiai kosuliu ir sloga, gydytojai antibiotikų paprastai neskiria.

Karščiavimas rodo, kad organizmas pakilo į kovą su ligos sukėlėju, nesvarbu, ar tai būtų virusai, ar bakterijos. Kai organizmas nusilpęs, karščiavimo gali nebūti arba jis būna nežymus. Jeigu gydytojas skyrė antibiotikų, matyt, jis matė priežastį. Tyrimai padeda gydytojui įvertinti vaiko būklę, spręsti, kas yra ligos sukėlėjas, t.y. ar vienas iš virusų (kurių jokie antibiotikas neveikia), ar viena iš bakterijų, kurią neutralizuoja atitinkami antibiotikai. Pagal ūminės ligos požymius dažniausiai neįmanoma spręsti kas – virusas ar bakterija – sukėlė ligą, nes abiem atvejais dažniausiai ligos požymiai labai panašūs. Pirmą kartą skirti antibiotikai galėjo būti neefektyvūs, jei ligą buvo sukėlęs vienas iš virusų (o jų, galinčių sukelti ūmines kvėpavimo organų ligas, yra per 230). Gydytojas darė viską, ką galėjo, kad atskirtų, kas – virusai ar bakterijos –sukėlė ligą: darė kraujo tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą. Iš parašymo „kraujo tyrimai buvo geri“, neaišku, kokie kraujo tyrimai buvo daryti ir kokie jų rezultatai. Jeigu vaiko gydytojas ryžosi daryti krūtinės ląstos rentgenogramą, galima manyti, kad įtarė plaučių uždegimą. Tai viena iš priežasčių, kodėl galėjo būti skirti kiti antibiotikai. Kita priežastis, kodėl gydytojas skyrė vieną po kito antibiotikus – jis norėjo išvengti ūminės ligos komplikacijų. Jas dažniausia sukelia bakterijos, tuomet kai virusai silpnina organizmo gebėjimą kovoti su ligos sukėlėjais. Imunitetui susilpnėjus, bet kurio amžiaus vaikas lengviau pasigauna kitą sukėlėją ir vėl labai greitai suserga. Skaitant laišką susidarė įspūdis, kad liga užsitęsė ilgiau nei savaitę, ilgai kankino kosulys, vienas iš ūminių kvėpavimo takų ligų požymių. Esant tokiai būklei, vaiko gydytojas teisingai padarė, kad paguldė į ligoninę tikslesniam tyrimui ir vaiko būklės sekimui. Kai ligoninėje neaptiko bakterijų sukeltos ligos, po jos vėl susirgusiam neskyrė antibiotikų, nes įtarė, jog ligą galėjo sukelti vienas iš virusų. Ligoninėje yra padidėjusi rizika pasigauti virusą, nes į ją kiekvienas patenka su savo liga, kuri gali būti sukelta vieno iš virusų ar bakterijų.