Gera lauktis ir auginti vaikus, kai abu partneriai to nori. O ką reiškia išgyventi vienišą motinystę dar besilaukiant, gimdant ar pagimdžius? Kalbamės su Krizinio nėštumo centro (toliau KNC) psichologe Rūta Mickevičiene.
Vienišų motinų daugėja
Dauguma mergaičių užaugusios svajoja susirasti savo svajonių princą, sukurti šeimą, susilaukti vaikų ir kartu ilgai bei laimingai gyventi. Jos tiki, kad, norint atvesti vaiką į pasaulį ir jį užauginti, reikia dviejų suaugusių žmonių – tiek mamos, tiek tėčio – gebančių dalintis meile ir rūpesčiu, įsipareigoti bei prisiimti atsakomybę. Ir štai, mergaitės užauga, tampa moterimis, bet kai kurių realybė neprimena tos svajonės, kuria anksčiau tikėjo. Matome, kad daugiau nei pusė porų išsiskiria, o pagal ES statistikos tarnybos 2021 m. duomenis, vienišų tėvų (ypač mamų) šeimos Lietuvoje sudaro apie 25 proc. visų namų ūkių, kuriuose auga vaikai. Šis skaičius kasmet tendencingai auga.
Kaip jomis tampama?
Šiandieniniame pasaulyje vienišomis mamomis tampama dvejopai.
Pirma – visai netikėtai, net nepagalvojant, kad taip gali nutikti. Pavyzdžiui, kartais taip nutinka, kai santykiai užmezgami labai greitai ir su netinkamu žmogumi. Kai meilė supainiojama su pirmine aistra. Nepakankamai pažįstant save ir kitą. Neįsigilinus, ko kiekvienas iš poros ieško santykiuose. Neatsigręžiant į savo asmenines vertybes, tikslus, lūkesčius ir poreikius.
Antra – sąmoningai norint tapti vieniša mama ir to siekiant.
Vienišos ne savo noru
Konsultuodama į KNC besikreipiančias moteris dažniausiai susiduriu su pirmuoju atveju, kuomet tiek žinia apie motinystę, tiek santykių su partneriu nutrūkimo grėsmė ištinka neplanuotai.
Štai keletas situacijų:
- Studentų pora draugauja apie metus. Nesaugių lytinių santykių metu mergina pastoja. Partneris išsigąsta ir teigia, kad įsipareigoti dar nenori, kad vaiko dar neplanavo ir nėra galimybės jo išlaikyti, bei siūlo nutraukti nėštumą. Ar jaunai studentei pakaks jėgų išsaugoti nėštumą ir prisiimti vienišos motinystės dalią?
- Nepilnamečiai užsiima lytiniais santykiais, nesusimąstydami apie pasekmes. Paauglė, kurios mėnesinės dar nebuvo reguliarios, kelis mėnesius nė nesupranta, kad laukiasi. Atlikusi nėštumo testą pamato, kad jis teigiamas. Nėštumą ilgai slepia. Vaikinas visą laiką vengia kontakto ir atsakomybės. Ar artimieji padės merginai tapti mama, ar vis dėlto įtikins nutraukti nėštumą?
- Vidutinio amžiaus moteris kuria ryšį su vyru, nežinodama, kad jis vedęs ir turi šeimą. Moterį neplanuotas nėštumas pradžiugina, tačiau vyras siekia nutraukti santykius, sakydamas, kad jie buvo klaida. Moteris išgyvena prieštaringumą: nenori, kad vaikas augtų be tėvo, bet ir moralinės vertybės neleidžia atlikti aborto.
- Sutuoktinių pora laimingai augina kelis vaikus. Moteris sužino, kad laukiasi, visi šeimos nariai taip pat laukia pagausėjimo. Nelaimingo autoįvykio metu vyras žūsta. Kaip išgyventi netekties skausmą ir tuo pat metu išnešioti naują gyvybę?
- Susižadėjusios poros santykiai nuo pat pradžių yra nedarnūs. Moteris viliasi, kad partneris pasikeis, kad jos pastangų užteks išsaugoti šeimą. Ji ryžtasi pastoti, tikėdamasi, kad vaikelis sujungs partnerius, pagreitins santuoką ir vyras pagaliau subręs. Tačiau žinia apie nėštumą nesutvirtina poros, atsiranda dar daugiau nesutarimų, santykius ištinka krizė ir skyrybos. Kaip besilaukiančiai moteriai elgtis?
- Pora tuokėsi, kaip abu manė, iš meilės. Susilaukė 3 vaikų. Vyras daug dirbo, mažai įsitraukė į vaikų auginimą, buitį, namų ūkį. Santykiai atšalo, pora ne kartą išgyveno santykių krizę, bet jos nesprendė. Vyras vis dažniau pradėjo išgėrinėti, moteris prisiėmė visą atsakomybę už šeimos egzistavimą. Psichologinė namų atmosfera darėsi žalinga visiems. Moteris pradėjo skyrybų procesą, nes jau seniai jautėsi, kaip „ištekėjusi vieniša mama“.
Vienišos savo noru
Yra ir antrasis tapimo vieniša mama būdas. Moterys, kurios nori vaiko, bet neranda tinkamo vyro arba nenori būti partnerystėje su vyru, sąmoningai ieško galimybių, kaip tapti mama, net jei vieniša.
Pavyzdžiui:
- Įsivaizduokime moterį, kuri leidžiasi į neįpareigojančius lytinius santykius vaisingomis dienomis turėdama tikslą pastoti – taip manipuliuoja ir pasinaudoja vyru. Galbūt tuo metu vyras yra neblaivus ir nelabai suvokia savo veiksmų arba moteris pasako, kad naudoja apsisaugojimo priemones, bet jų nenaudoja. Vyras gali taip niekada ir nesužinoti, kad moteris pastojo ir pagimdė vaiką, o jis tapo tėvu. Tai reiškia, kad moteris sąmoningai renkasi būti vieniša mama, nes jai partneris, kaip žmogus, nepageidaujamas.
- Dabar įsivaizduokime moterį, kuri ilgą laiką neranda tinkamo partnerio, bet ir į atsitiktinius lytinius santykius leistis nenori. Jos vaisingas amžius vis mažėja, todėl moteris ryžtasi susilaukti vaiko, pasitelkdama spermos donorystę. Kai kuriose užsienio šalyse tokia praktika tampa vis dažnesnė, kur 35–45 metų moterys, neturinčios ar nenorinčios partnerio, gali pasinaudoti galimybe patirti motinystę tokiu būdu. Kol kas Lietuvoje vienišoms ar nesusituokusioms moterims pagalbinis apvaisinimas iš lytinių ląstelių (spermos) banko draudžiamas pagal įstatymą.
Ką išgyvena palikta moteris?
Moteriai, kuriai svarbi partnerystė ir įsipareigojimas santykiuose, labai svarbu žinoti, kad vaikutis ne tik pradedamas dviese, bet ir bus auginamas dviese, kad „mes kartu“, o ne „aš viena“ einu per tapimo mama patirtis. Tai suteikia moteriai saugumo, palaikymo, ramybės, tikėjimo savo jėgomis ir pasitikėjimo kitu. Tačiau realybė pilna nežinomybės ir netikėtumų.
Tai, kad ištiks vieniša motinystė, moteris gali suprasti ir patirti dar besilaukdama, pagimdžiusi ar jau auginant vaikus. Tuomet jausmai labai suintensyvėja. Konsultacijų metu moterys verkia, kalba apie kilusį nerimą, baimę dėl ateities, išgąstį, sutrikimą, dvejones. Jos pyksta ant partnerių, kaltina save, kad buvo patiklios ir naivios, kad patikėjo ir pasitikėjo jų žodžiais, pasijaučia taip, lyg gyvenimas griūva, o kaip reiks toliau gyventi vienoms, – nežino. Daugelis moterų jaučiasi išduotos, nesivylusios, apgautos, paliktos, apviltos, nesvarbios ir net nežinančios, su kuo iš artimųjų apie tai galėtų pasikalbėti.
Sunkius jausmus stiprina ir įvairios neramios mintys. Pavyzdžiui, kas aš būsiu per mama, jei jau dabar galvoju apie nėštumo nutraukimą? O kas, jei aš nesugebėsiu užauginti vaiko? Ką pasakysiu užaugusiam vaikui apie jo nenorėjusį tėtį? Ką pasakys aplinkiniai? Nusivils artimieji, ar padės? Kaip žinoti, ar likti poroje dėl dar negimusio vaiko, ar išeiti iš nedarnių santykių? Kaip priimti savo pasikeitusią socialinę padėtį – vienišą motinystę, vėl pasitikėti savimi ir džiaugtis gyvenimu?
Dažniausi sunkumai
Kiekvienos moters situacija labai individuali. Tai, kaip moteris interpretuos susiklosčiusią situaciją, kokio intensyvumo mintis ir jausmus išgyvens, kokius sprendimus priims, priklauso nuo daugelio dalykų. Kaip antai: moters emocinės brandos, psichologinio atsparumo, vertybių bei požiūrio į gyvenimą, partnerio pozicijos, socialinės ir finansinės padėties, giminaičių ir aplinkinių pagalbos bei palaikymo ir pan. Tačiau yra tam tikrų išbandymų, kurie būdingi daugeliui vienišų mamų.
Kaip minėjau, pirmiausia moteris susiduria su emociniais, moraliniais ir psichologiniais sunkumais, kuomet partneris atsisako įsipareigoti santykiuose, vengia tėvystės atsakomybės ir bendros ateities. Jausmų gausa ir apsunkusi vidinė būsena slegia moterį, galvoje mintys tiesiog „klega“ ir kuria įvairiausius neramius scenarijus.
Nusprendusios išsaugoti nėštumą ir priimti vienišos mamos dalią jos susiduria su finansiniu nesaugumu. Moteris turi galvoti ne tik apie tai, kaip išnešioti naują gyvybę, bet ir kaip pasirūpinti jos išlaikymu. Jos nerimauja, kokios bus socialinės garantijos, kas galėtų padėti? Ką galėtume mes, kaip visuomenė, suinteresuota valstybės išlikimu, padaryti – tai nuimti nuo moters didžiąją finansinę naštą, kuri nedarytų įtakos apsisprendimui dėl nėštumo išsaugojimo. Dar daugiau, vienišos mamos neturėtų likti atskirtyje, jos turėtų sulaukti tinkamo valstybės palaikymo ir paramos.
Moterims dažnai tenka rūpintis ir teisiniais klausimais. Jei partneris neigia ar vengia atsakomybės, reikalingas tėvystės nustatymas (DNR testu) ir alimentų išieškojimas. Moterį neigiamai veikia tai, jei reikia buvusiam partneriui priminti jo atsakomybę – laiku pervesti vaiko išlaikymui skirtą sumą, prižiūrėti vaiką pagal numatytą susitarimą, pasveikinti jį su gimtadieniu ir pan.
Nemažą sunkumų dalį sudaro kiti veiksniai. Kaip vaiko priežiūrą derinti su darbu? Kas padės prižiūrėti vaiką, jei mama susirgs? Kaip pailsėti, jei rūpinimais vaiku vyksta 24 val. per parą? Kaip atlaikyti nepatogius klausimus? Kaip ir kokius santykius palaikyti su vaiko tėčiu, nedarant žalos vaikui? Kaip auginti pasitikėjimą savimi ir susigrąžinti savo galią?
Sunku, drąsu, verta
Išties, nėra lengva vienai auginti vaiką. Daugelis mamų, apsisprendusios eiti per šią patirtį, paliudija, kad tai vienas sunkiausių sprendimų jų gyvenime:
„Būna dienų, kai atrodo – nebegaliu. Nebegaliu nuolat tenkinti mažylio poreikių, nebegaliu būti nuolat tampoma, nebegaliu būti žadinama kas naktį po penkis kartus, nebegaliu neturėti erdvės sau…“
„Visą nėštumą praleidau viena – nebuvo vaiko tėvo, kuris paglostytų pilvą ar kartu nuvažiuotų pas gydytoją; kuris apkabintų, kai verkiau dėl prastų kraujo tyrimų; kuris perkirptų virkštelę; kuris atvežtų namo iš gimdymo namų; kuris pasirūpinti automobilio kėdute, vėžimėliu, vaikiška lovyte…“
Ir kartu tas pats sprendimas joms tampa pats prasmingiausias, kupinas praturtinimo, dėkingumo ir meilės:
„Ačiū, kad atėjai būtent pas mane. Ačiū, kad sujaukei visą mano gyvenimą, nes pati nedrįsau pokyčiams. Ačiū, kad atvedei į mano gyvenimą naujų, nuostabių žmonių. Tavo netikėtas atėjimas parodė man, kokia drąsi ir stipri galiu būti. Su tavimi pradėjau jausti, ko noriu, pamilau save, mokausi atsiriboti nuo netinkamų žmonių ir gyventi atvira širdimi.“
„Esu vieniša mama ir kiekvieną dieną tenka susidurti su įvairiais išbandymais, tačiau man gera būti mama. Stengiuosi daug judėti, kad mano ir vaiko gyvenimas būtu įdomus, o jeigu tik yra proga, – keliauti. O dviese keliauti yra išties nuostabu. Skridome lėktuvais, važiavome mašinomis, autobusais, traukiniais. Matėme palmes ir kaktusus, apsilankėme bendruomenėje, kurioje nėra nuosavybės, aplankėme šventas vietas, prisilietėme prie naujų kultūrų.“
„Be savo dukros, kuri į mano gyvenimą atėjo labai anksti ir labai netikėtai, aš niekada nebūčiau patyrusi, ką iš tikrųjų reiškia džiaugtis, mylėti, gyventi. Ji man įkvėpė gyvenimo. Aš nežinojau, kaip stipriai man jos reikėjo! Aš dievinu būti savo dukros mama ir man taip pasisekė, kad galiu ja būti.“
Kuo KNC gali padėti šioms ir kitoms moterims?
Tuomet, kai moteriai būtina pagalba, bet jos nesulaukia iš partnerių ar artimųjų, ją siekia suteikti KNC. Čia moterys, einančios per įvairias motinystės patirtis, gali rasti nemokamą, kvalifikuotą, tęstinę, kompleksinę pagalbą: ištikus krizei nėštumo metu, neseniai pagimdžius ar išgyvenant netektį.
Centre teikiamos individualios psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos. Galinčios atvykti moterys konsultuojamos gyvai, besikreipiančios iš kitų miestų – nuotoliu. Be to, teikiamos pirminės kitų specialistų (dulų, žindymo specialistų, neonatologo, genetiko, psichiatro, teisininko ir kt.) konsultacijos.
Pagal poreikį suruošiami kūdikio kraiteliai bei padedama daiktais, reikalingais kūdikio auginimui (vežimėliai, lovelės, rūbeliai ir kt.). Šie daiktai nėra nauji, bet švarūs, tvarkingi ir tinkami užauginti ne vieną vaiką. Siekiama, kad parama kūdikio inventoriumi ir būtiniausi su vaiko auginimu susiję daiktai moteriai nuimtų papildomo rūpesčio naštą. Teikiamas moterims ir palaikymas, ir palydėjimas nėštumo metu bei pirmaisiais 2 vaiko gyvenimo metais.
Be to, reguliariai organizuojamos savitarpio paramos grupės sunkias emocijas išgyvenančioms besilaukiančioms, patyrusioms persileidimą ar nėštumo nutraukimą bei pagimdžiusioms moterims. Buvimas bendrystėje kartu su kitomis moterimis mažina vienišumo ir atskirumo jausmą bei didina supratimą, kad mes visos esame labiau panašios nei skirtingos.
Drąsinu kiekvieną moterį motinystėje nelikti vienai, o nežinomybės ir permainų laikotarpį išgyventi artimųjų, palaikančių žmonių ar mamų gerove besirūpinančių įstaigų globoje. Sunkioje situacijoje kreipimasis pagalbos yra ne silpnumo, o išminties požymis, kur moteris gali pamatyti palankių sprendimų ar galimybių, kurių šiuo metu ji viena įžvelgti nepajėgia.
