Tėvų skyrybos neretai yra vienas skaudžiausių įvykių vaiko gyvenime. O skyrybų metu kylantys suaugusiųjų konfliktai gali paveikti ne tik vaiko emocinę sveikatą, bet ir turėti įtakos tolimesnei jo raidai. Tad, kaip bendrauti šiuo itin sudėtingu visai šeimai metu, apsaugant vaiką nuo papildomų skaudžių išgyvenimų, pataria vaiko teisių gynėjai drauge su Lietuvos psichologų sąjungos nare, psichologe Jurgita Smilte Jasiulione bei Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju Jan Maciejevski.
Specialistų komentarą, kaip apsaugoti vaikus skyrybų metu žiūrėkite čia.
Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad besiskiriančios poros vis atsakingiau stengiasi padėti vaikams išgyventi permainas šeimoje bei neįtraukti jų į skyrybų procesą. Tačiau, remiantis pernai metais vaiko teisių gynėjų užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikto reprezentatyvaus visuomenės nuomonės tyrimo rezultatais, dar kiek daugiau nei ketvirtadalis mūsų visuomenės situacijos, kai vaikas įtraukiamas į tėvų tarpusavio konfliktus skyrybų procese, verčiamas pasirinkti su kuo gyventi, to smurtu nelaikė arba neturėjo aiškios nuomonės.
Vis dėlto vaiko teisių gynėja Augustė Šidlovskė pastebi, kad tėvų skyrybos vaikui – itin sudėtingas laikotarpis, kuomet gali atsirasti nesaugumo jausmas, nerimas.
„Skyrybos, be abejonės, sudrebina abiejų tėvų pasaulius, tačiau labiausiai žemė po kojomis sudreba vaikui. Šiuo itin sunkiu laikotarpiu keičiasi vaiko suvokimas apie saugumą, atsiradusi nežinomybė dėl ateities kelia stresą ir baimę, o nesutarimai tarp tėvų – skaudina. Tad verta atminti, kad darnus tėvų bendravimas, pastangos susitarti visais vaiko auginimo ir auklėjimo klausimais yra itin svarbu vaiko emocinei ir psichologinei sveikatai, raidai“, – sako vaiko teisių gynėja.
Kaip konfliktiška bendratėvystė veikia vaiką?
Tai, kaip vaikas reaguoja į tėvų tarpusavio konfliktus, anot Lietuvos psichologų sąjungos narės, psichologės Jurgitos Smiltės Jasiulionės, priklauso nuo vaiko amžiaus. Tačiau kai kurie vaiko jausmai, elgesys nepriklauso nuo vaiko raidos. Psichologė pastebi, kad nepriklausomai nuo amžiaus, vaikas tėvų konfliktiškas skyrybas gali išgyventi lyg netektį.
„Vaikai dėl skyrybų netenka šeimos, kurią anksčiau turėjo. O dėl konfliktiškos bendratėvystės gali prarasti ir kokybišką, auginantį santykį su tėvais“, – sako pašnekovė.
Ekspertė atkreipia dėmesį, jog dar vienas vaikams būdingas patyrimas – tai skyrybų procese prarandamas saugumo jausmas, kuris gali stiprėti ir tapti nuolatiniu nerimu. Tad ilgainiui vaikas gali išgyventi itin aukštą streso, įtampos bei grėsmės potyrį.
Taikiai išsiskirti padeda mediacija
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotas, teisėjas Jan Maciejevski pastebi, kad apie 80 proc. porų pavyksta išsiskirti taikiai bei privalomosios teisminės mediacijos metu be didesnių iššūkių sutarti bendratėvystės klausimais.
„Mediacija padeda sumažinti psichologinę įtampą, susitarti ir išlaikyti konstruktyvius, pagarbius santykius bendrai rūpinantis vaikais. Tiesa, nors vaikai turėtų būti maksimaliai atskirti nuo skyrybų proceso, tačiau pasitaiko situacijų, kai sprendžiant ginčus jų dalyvavimas yra reikalingas. Pavyzdžiui, sprendžiant gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos nustatymo klausimus. Tiesa, tam, kad vaikas dalyvautų mediacijos procese turėtų pritarti abu tėvai“, – teigia pašnekovas.
Pasak J. Maciejevski, pasitaiko situacijų, kai skyrybų metu abu tėvai skirtingai supranta, kas yra geriausia vaikui. Todėl mediacija yra itin svarbi, kad suaugusieji galėtų pilnai įvertinti vaiko interesus, atsitraukti nuo asmeninių poreikių, leistų užgyti praeities žaizdoms bei suteiktų galimybę vienas kitam versti naujo gyvenimo etapo puslapį.
Patarimai, kurie gali padėti tėvams spręsti konfliktus, neįtraukiant į juos vaikų:
- Bendravimas raštu. Jei pokalbiai visuomet baigiasi ginčais, pabandykite bendrauti tik raštu, laikydamiesi trijų principų: trumpai, aiškiai, mandagiai.
- Taisyklės. Sunku laikytis susitarimų, kai jie nėra aiškūs. Todėl rekomenduojama iš anksto priimti sprendimus dėl vaiko atostogų, šventinių dienų laiko ir pan.
- Pagarba vaiko jausmams. Vaikui svarbūs abu tėvai, todėl rekomenduojama leisti jam laisvai pasakoti apie laiką drauge, o pasakojimo metu vengti nepritariančių veido išraiškų, kaltinančių klausimų, pavyzdžiui, „Kodėl tau tai leido?“ ar pan. Svarbu atminti, kad vaikas tiesiog leidžia laiką su mama ar tėčiu, o veiklų saugumo, tinkamumo klausimai yra suaugusiųjų atsakomybė, todėl apie derėtų kalbėtis tarpusavyje, o ne su vaiku.
- Pokalbiams – neutrali aplinka. Jei reikalingas gyvas pokalbis tarp abiejų tėvų, rekomenduojama pasirinkti neutralią vietą bei tokį laiką, kai vaiko šalimais nėra. Vaiką į pokalbius įtraukti verta tik tais atvejais, kai abu tėvai nurimę ir be kaltinimų vienas kitam gali išklausyti vaiko klausimų ir į juos atsakyti, užtikrinti, kad abu kartu ir toliau rūpinsis jo saugumu ir pan.
„Svarbiausia tėvų užduotis – dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, parengti vaiką savarankiškam gyvenimui bei užtikrinti, kad, nepaisant tėvų skyrybų, vaikas yra mylimas ir pagalbos jis gali kreiptis ir į mamą, ir į tėtį“, – sako vaiko teisių gynėja A. Šidlovskė.
Susiję straipsniai
