Mažakraujystė – viena dažniausių Jūsų pagedaujamų temų. Nusiuntėme docentui Algimantui Vingrui mamos Kristinos laiškutį, bet vietoje trumpo atsakymo gimė įdomus ir reikalingas straipsnis.
Sveiki,
mūsų 4 mėn. dukrytei buvo atliktas kraujo perpylimas. Priežastis – žemas hemoglobino kiekis kraujyje, tik 63 g/l. Gydytojai įtaria, jog to priežastis gali būti mudviejų su dukra kraujo konfliktas, kadangi dukrytės kraujo grupė yra B rezus neigiama, o mano – B rezus teigiama.
Gal galite plačiau papasakoti apie šią problemą ir patarti, kaip elgtis, ar toliau maitinti dukrytę krūtimi, ar duoti papildomo maisto, o gal yra kitų būdų tai spręsti?
Mama Kristina
Atsakymas Kistinai
Tokio laipsnio mažakraujystės pasirinktinis gydymo būdas yra kraujo perpylimas – tai ir buvo padaryta. Po kraujo perpylimo gydytojas skiria savo konsultacijas ir atitinkamą gydymą. Jei pastebėjote, kad pasikeitė dukros elgesys ar atsirado kokių nors požymių, kurių anksčiau nebuvo, į gydytoją būtina kreiptis anksčiau, nei jis buvo pataręs. Hemoglobino kiekis iki Jūsų parašyto skaičiaus galėjo sumažėti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kraujo grupių ABO nesutapimo (apie tai neparašėte). Neparašėte, koks yra Jūsų ir vyro Rh faktoriaus. Dukrai būtinos imuninės medžiagos, kurių yra motinos piene, nes esant mažakraujystei organizmo atsparumas visuomet yra susilpnėjęs. Be to, su motinos pienu kūdikis gauna geležies, kurią jo organizmas geriausiai pasisavina, todėl būtinai toliau maitinkite.
Papildomo maisto Jūsų dukrelei turi būti duodama, kai jai sukaks 6 pilni mėnesiai. Vienas iš pirmųjų papildomo maisto patiekalų turėtų būti 1-2 arbatiniai šaukšteliai skystai trintos raudonos mėsos. Ligos gydymo sėkmė nemaža dalimi priklauso nuo ligos priežasčių sužinojimo ir jų pašalinimo laiku. Todėl visuomet, susirgus vaikui, jo artimieji turėtų pasakyti gydytojui apie jų manymu galimas ligos priežastis. Kadangi Jūsų dukros gydymas užsitęs, manau, pravartu sužinoti, koks kraujo tyrimo skaičiukas ką reiškia. Pradėkime nuo Jūsų minėto hemoglobino.
Nusilenkime hemoglobinui
Hemoglobino norma priklausomai nuo amžiaus
| Rodiklis | Amžius | Norma (g/l) |
| Hemoglobinas Hb) | 1 d. | 152-235 |
| 2-6 d. | 150-240 | |
| 14-23 d. | 127-187 | |
| 24-37 d. | 103-179 | |
| 40-50 d. | 90-103 | |
| 2-2,5 mėn. | 92-150 | |
| 5-7 mėn. | 101-129 | |
| 8-10 mėn. | 105-129 | |
| 11-13,5 mėn. | 107-131 | |
| 1,5-3 m. | 108-128 | |
| 5 m. | 111-143 | |
| 10 m. | 119-147 |
Hemoglobino kiekis gali sumažėti dėl:
Raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) pagreitėjusio suirimo (hemolizinės ligos), pvz., kai šeimoje yra Rh (rezus) faktoriaus nesuderinamumas.
Kraujo grupių ABO nesuderinamumo.
Geležies stokos organizme (geležies stokos maiste arba staigaus kraujo netekimo). Sutrikusios eritrocitų gamybos, kai raudonųjų kraujo kūnelių gaminasi per mažai arba jie yra pakitę (retai).
Pagrindinė hemolizinės ligos priežastis yra motinos ir vaisiaus eritrocitų Rh faktoriaus netapatumas: motinos eritrocitai neturi Rh antigeno, todėl motinos kraujo grupė yra Rh (-); vaisiaus eritrocitai turi Rh antigeną, todėl vaisiaus kraujo grupė yra Rh (+). Statistikos duomenimis, 10-13 proc. santuokų vyro kraujas yra Rh (+), o moters – Rh (-).Vienų statistikų duomenimis,Lietuvoje hemolizine liga serga 6 iš 1000 naujagimių, o kitų – tik 0,7 proc. iš tiek pat šeimų. Paprastai serga tie, kurie turi Rh D (ar kitą stiprų) antigeną, paveldėtą iš tėvo, o motina jo neturi. Rečiau susergama nesutampant kraujo grupėms, labai retai – dėl kitų antigenų nesutapimo. Antigenas yra molekulė organizme, stimuliuojanti imuninį organizmo atsaką, ypač antikūnų gamybą. Antikūnai padaro antigenus (organizmui svetimas medžiagas) nekenksmingomis. Kai hemoglobino kiekis mažas, organizme deguonies lygis krenta, ir organizmui tampa sudėtingiau išlaikyti normalų aktyvumą. Dėl to gydytojai, aptikę mažą hemoglobino kiekį, daro kraujo perpylimą.
Mažakraujystė (anemija) – tai liga, kuriai būdinga eritrocitų ir (arba) hemoglobino sumažėjimas kraujo tūrio vienete. Jo metu sutrinka pagrindinė eritrocitų fiziologinė funkcija – deguonies pernešimas. Dažniausia – geležies stokos anemija (GSA), atsirandanti sutrikus geležies balansui organizme, t.y. santykiui tarp gaunamos, panaudojamos ir prarandamos geležies. GSA yra dažniausia vaikų kraujo liga. Nustatant mažakraujystės (anemijos) diagnozę turi būti vertinami ir kiti rodikliai, t.y. hematokrito (HCT) norma, vidutinis eritrocito tūris (MCV), vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite (MCH), vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite, eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį (RDW), retikuliocitai (nesubrendę eritrocitai).
Kitų kraujo tyrimo duomenų vertinimas
| Rodiklis | Norma | Vienetai |
| Vidutinis eritrocito tūris (MCV) | 82-98 | fl |
| Vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite (MCH) | 27-33,3 | Pg |
| Vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite (MCHC) | 82-98 | fl |
| Eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį (RDW) | 11, 6-13,7 | % |
| Retikuliocitai (nesubrendę eritrocitai) | 08,0-2,5 | % |
Atlikus kraujo tyrimą dera gydytojo pasiklausti, ar visi duomenys atitinka normos ribas, paprašyti kraujo tyrimo kopijos. Turint anksčiau padarytų kraujo tyrimų kopijas lengviau įvertinti jau padarytų tyrimų duomenis, ypač tada, kai ligonio ambulatorinės kortelės nėra po ranka. Neužtenka išgirsti atsakymą „Kraujas blogas ar kraujas geras“. Kai visi kraujo tyrimo duomenys atitinka normos ribas, vaiką reikia maitinti taip, kaip jis buvo maitinamas iki kraujo tyrimo. Gydytojas, gydantis vaiko mažakraujystę, gal atlikti ir kitus tyrimus, reikalingus ligonio būklę įvertinti, pvz., nustatyti seruminės geležies kiekį, feritino, transferino koncentracijas. Šie tyrimai skiriami daugiau gydytojo specialisto – t.y. hematologo.Kai kuris nors iš kraujo tyrimo duomenų neatitinka normos, gydytojas skiria atitinkamą gydymą, pvz., vaistų, turinčių geležies, folio rūgšties ar vitamino B12, nes esant mažakraujystei vien tik maitinimo korekcijos nepakanka.
Dažniausios anemijos priežastys
Prenatalinės (iki gimimo)
Geležies stygius motinos organizme II nėštumo pusėje.
Somatinės motinos ligos, pvz., virškinamojo trakto ligos, toksikozė.
Placentos kraujotakos nepakankamumas.
Vaisiaus, motinos, placentos kraujavimas.
Neišnešiojimas, daugiavaisis nėštumas.
Infekcija gimdoje.
Intranatalinės (gimimo metu)
Ankstyvas arba pavėluotas virkštelės nukirpimas.
Kraujavimas dėl gimdymo traumos.
Postnatalinės (po gimimo)
Mažai geležies kūdikio, vaiko maiste (pvz., ankstyvas neracionalus dirbtinis maitinimas, maitinimas karvės ar ožkos pienu ir jų mišiniais, permaitinimas pieniškomis įvairių miltų ir augalinėmis košėmis, vėlyvas liesos mėsos primaitinimas (kūdikiams), liesos mėsos, žuvies trūkumas paros maisto racione (vaikams).
Sutrikęs geležies pasisavinimas dėl sumažinto įsiurbimo ir kitų virškinamojo trakto ligų, ūminių ir lėtinių uždegiminių ligų.
Padidėjęs geležies netekimas, pvz., dėl kirmėlių invazijos, nukraujavimų.
Sutrikęs geležies pernešimas dėl per mažo transferino aktyvumo ar sumažėjusio jo kiekio organizme.
Dėl įvairių priežasčių pagreitėjęs eritrocitų irimas, pvz., dėl Rh faktoriaus netapatumo šeimoje.
Padidėjęs geležies poreikis dėl spartaus augimo, pvz., neišnešiotų ir priaugančių per mėnesį 1 kg ir daugiau kūdikių, sparčiai augančių kūdikių ir mažų vaikų (6 mėn.-2 m.), taip pat ir paauglių.
Organizmas nepakankamai pagamina eritrocitų. Tai būna tada, kai organizme trūksta geležies, folio rūgšties, vitamino B12, vario, magnio ir kitų mikroelementų bei vitaminų, pvz., C ir B grupės.
Motinos vegetarizmas. Dėl to vaisius mažiau sukaupia geležies atsargų.
Vaiko išrankumas maistui – mėgstantys valgyti vienarūšius produktus vaikai mažakraujyste suserga dažniau už valgančius įvairų maistą.
Atrodo, vaikams nuo lopšio duodame visa, kas yra geriausia, tad kodėl mamos nuolat prašo atsakyti į klausimus, kurių esmė: kas yra mažakraujystė, kodėl ji atsiranda, ką daryti?
Vienaiš priežasčių tokia, kad geležis būtina ne tik kraujodarai, bet ji dalyvauja ir daugelyje medžiagų apykaitos procesų organizme. Jos pasisavinimas organizme – sudėtingas procesas, kasdien iš organizmo pasišalina dalis geležies, organizmas nekaupia geležies atsargų (išskyrus vaisių paskutinį nėštumo trimestrą). Geležies stoka – dažniausias mitybos sutrikimas.
Kaip dažnai pasitaiko geležies stokos mažakraujystė?
PSO paskelbė, kad geležies stokos mažakraujyste serga 43 proc. vaikų iki 4 metų.Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2004-2007 m. anemijos paplitimas tarp 0-17 m. vaikų svyravo nuo 12,5 iki 14 atvejų 1000 vaikų. Šiaulių krašte tirti šeši 17 m. vaikai. Iš jų 10 proc. aptikta mažakraujystė.
Ar visą žmogaus gyvenimą jam vienodai daug reikia geležies?
Nustatyta, kad geležies poreikis padidėja pirmaisiais gyvenimo metais dėl itin spartaus augimo, vėliau paauglystėje – dėl augimo šuolio, paspartėjusio augimo prasidėjus lytiniam brendimui, o mergaitėms – atsiradus menstruacijoms, nes netenkama daugiau geležies. Daugiau geležies reikia nėščioms ir žindančioms moterims.
Iš kur naujagimis gauna jam taip reikalingos geležies, juk po gimimo pirmąjį mėnesį jis taip mažai valgo ir taip sparčiai auga?
Po gimimo organizmas naudoja įgimtas geležies atsargas ir gaunamą su maistu geležį. Dėl didelio medžiagų apykaitos procesų intensyvumo, įgimtos geležies atsargos, ypač neišnešiotų naujagimių organizme, greitai išsenka. Geležies atsargos greitai išsenka ir tų išnešiotų naujagimių organizmuose, kurių motinos buvo vegetarės arba rūkė. Neišnešiotų, mažo svorio ar iš daugiavaisio nėštumo gimusiųjų vaikučių organizme įgimtos geležies atsargos išsenka dar ir dėl to, kad jų buvo mažiau sukaupta ir dėl nepakankamo jų kompensavimo iš valgio. Dėl to GSA neišnešiotiems mažyliams jau gali būti aptinkama trečią gyvenimo mėn., o išnešiotiems – 4-5 mėnesiais.
Kaip suprasti, kad kūdikis ar vaikas susirgo mažakraujyste?
Ligos simptomų atsiranda, kai organizme sumažėja geležies atsargų. Dėl jos stokos atsiranda skonio ir uoslės pokyčių (atsiranda noras valgyti anksčiau nevalgytus patiekalus ar net neįprastus produktus, pvz., žalias bulves), nervų sistemos jautrumo požymių (vaiko nuotaika greitai kinta, jį jaudina įvykiai, į kuriuos anksčiau jis nekreipdavo dėmesio, blogai miega, tampa irzlus, „nežino ko nori“), sumažėja apetitas, gali pykinti, išmatos pasidaro skystesnės nei anksčiau buvusios, susilpnėja imunitetas (vaikas „be priežasties“ pradeda dažnai sirgti ūminėmis kvėpavimo organų ir žarnyno ligomis). Oda pablykšta, pasausėja, pasidaro šiurkšti. Neretai atsiradus nors daliai minėtų simptomų tėvai nekreipia į juos dėmesio, galvodami, kad tai vaiko augimo ypatumai, ir dėl to nesikreipia pagalbos, o ligos pradžia lieka nepastebėta. Aptikus nors dalį minėtų simptomų dera paprašyti gydytojo, kad vaikui atliktų kraujo tyrimą dėl mažakraujystės.
Bėda ta, kad dažniausiai tėvai pagalbos kreipiasi tuomet, kai atsiranda ryškūs ligos požymiai, kai ji yra „toli pažengusi“. Ryškūs GSA simptomai pasireiškia tik visai išsekus geležies atsargoms organizme. Ligai progresuojant ryškėja odos (ypač ausies kaušelių) ir gleivinių (burnos, akių junginės) blyškumas, sausėjimas, atsiranda sunkiai pasiduodančių vietiniam gydymui lūpų kampų įskilimų, liežuvio spenelių atrofija (blizgantis šlifuotas liežuvis), plaukai ir nagai pasidaro ploni, lūžtantys.
Prie jau minėtų centrinės nervų sistemos pokyčių prisideda įvairaus intensyvumo, ilgai trunkantys galvos skausmai, jos svaigimas, „sukimasis“, regos sutrikimai (neaiškus matymas, mirgėjimas), apatiškumas, labai pablogėja apetitas, gali prasidėti net anoreksija. Vaikai prasčiau sukaupia dėmesį, nebesugeba įsisavinti naujų įgūdžių ir žinių.
Kardiovaskulinės sistemos pažeidimas pasireiškia padažnėjusius pulsu (jis neadekvatus fiziniam krūviui), dusuliu, stenokardinio pobūdžio skausmais, šaltomis galūnėmis (ypač kojomis). Klausantis stetoskopu širdies plote ir stambiųjų kraujagyslių srityje aiškiai girdėti sistolinis ūžesys.
Raumenų ir kaulų pažeidimas pasireiškia bendru silpnumu, negalėjimu žaisti judriųjų žaidimų, atlikti fizinių pratimų. Gali būti raumenų trūkčiojimų, kojų mėšlungis, o pradėjus eiti – šlubčiojimas. Vėliau dygsta dantys.
Lytinės sistemos pokyčių pasireiškia abiems lytims – vėluoja lytinė branda, jei buvo, mergaitėms išnyksta mėnesinės arba jos tampa nereguliarios.
Kiek stipriai pasireikš visi šie simptomai, priklauso nuo Hb kiekio, eritrocitų skaičiaus, vaiko amžiaus ir įvairių sistemų pakenkimo sunkumo.
Kartais gydytojai, įtarę mažakraujystę, daro arba siūlo daryti įvairius, kartais ir mokamus tyrimus – kodėl?
Taip daro dėl dviejų priežasčių: nori iki galo patikslinti diagnozę, ligos sunkumą, nes nuo to priklauso gydymas, arba ieško kitų ligų, kurių vienas iš požymių gali būti mažakraujystė. Mažakraujystė gali būti įvairių negalavimų ir ligų požymis, pvz., kai trūksta rūgšties skrandyje, sutrinka geležies pasisavinimas, ir atsiranda mažakraujystė. Ji aptinkama ir sergant leukemija, hemofilija (kai sutrinka kraujo krešėjimas), kepenų ciroze, apsinuodijus kai kuriomis cheminėmis medžiagomis, pvz., švinu.
Kaip išvengti mažakraujystės?
Būtina bet kurio amžiaus kūdikį teisingai maitinti – žindyti ir papildomų maisto produktų į jo racioną įvesti tuomet, kai jis juos gali pasisavinti – maitinti taip, kaip patarė jo gydytojas.
Užtikrinti, kad vaikai valgytų įvairų maistą. Geležies daugiau yra gyvulinės kilmės produktuose, mažiau – augalinės.
Vitaminas C padeda organizmui pasisavinti maiste esančia geležį. Dėl to pasirūpinkite, kad vaiko racione būtų pakankami šviežių vaisių ir daržovių.
Po mėsos patiekalų neduokite pieno, nes mažėja skrandžio rūgštingumas ir blogėja geležies pasisavinimas.
Paaugliams po mėsos patiekalų neleiskite gerti arbatos, taip pat jiems ir visiems vaikams – valgyti mėlynių, nes dėl minėtuose produktuose esančio tanino blogiau pasisavinama geležis.
Augalinės kilmės produktuose esančios geležies pasisavinimą slopina fitatai (netinka maistas, kuriame yra sėlenų, daug citatų yra kruopose, sojoje, kituose ankštiniuose produktuose, kukurūzuose), polifenolai (jų daug arbatoje, kavoje, kakavoje, špinatuose), oksalatai (jų daug rabarbaruose, špinatuose, rūgštynėse), fosfatai (karvės pienas ir jo produktai). Geležies įsiurbimą sulėtina saldus ir riebus maistas.
Kokiuose produktuose yra daugiau arba mažiau geležies?
Geriausiai geležis įsisavinama iš motinos pieno. Jei kūdikiui aptinkama mažakraujystė, dažniausiai suėjus 6 mėn. mažylio gydytojas rekomenduoja duoti jam liesos raudonos trintos mėsos. Vien tik maitinimo korekcija kūdikio ir vaiko mažakraujystės išgydyti nepavyks, kartu duodama ir vaistų, kuriuose yra geležies. Priklausomai nuo vaiko būklės gydytojas gali skirti folio rūgšties, C, ir B grupės vitaminų. Daugiausia geležies yra gyvuliniuose produktuose.
Geležies kiekis maisto produktuose (mg/100 g produkto)
| Maisto produktas | Geležies kiekis | Maisto produktas | Geležies kiekis |
| Jaučių liežuviai | 3,2 | Kaliaropės | 2,6 |
| Jaučių kepenys | 8,3 | Žirneliai, pupelės | 1,4 |
| Jautienos kumpis | 4,2 | Brokoliai | 1,3 |
| Kiaulių liežuviai | 5,1 | Burokėliai, kopūstai | 0,9 |
| Kiaulių kepenys | 16,3 | Žiediniai kopūstai, bulvės | 0,6 |
| Kiauliena, neriebi | 1,4 | Morkos | 0,5 |
| Viščiukų šlaunelės | 1,0 | Pomidorai, cukinijos | 0,4 |
| Kalakutų šlaunelės | 1,1 | Juodieji serbentai | 1,4 |
| Ikrai | 11,0 | Vyšnios, avietės | 1,0 |
| Marinuotos silkės | 1,1 | Avižiniai dribsniai | 4,3 |
| Lydekos | 1,1 | Grikių kruopos | 2,8 |
| Menkės | 0,4 | Kviečiai | 3,1 |
| Skumbrės | 1,3 | Ryžiai, nepoliruoti | 1,3 |
| Lašišos | 1,0 | Rugiai | 3,4 |
| Karpiai | 1,1 | Manų kruopos | 1,1 |
Ar visiems kūdikiams ir vaikams reikia vienodai geležies?
Sveikiems vaikams geležies poreikis priklauso nuo amžiaus. Susirgusiems mažakraujyste geležies poreikis priklauso nuo mažakraujystės sunkumo.
Geležies poreikis per parą pagal vaiko amžių
| Amžius | Geležies poreikis (mg) |
| 0-6 mėn. | 5,0 |
| 7–12 mėn. | 10,0 |
| 1–10 metų | 10,0 |
| paaugliai berniukai | 12,0 |
| paauglės mergaitės | 18,0 |
Ar gali vaikas netoleruoti geležies preparatų, kuriuos skyrė gydytojas?
Taip, gali. Jeigu taip atsitiko, informuokite gydytoją – jis koreguos gydymą, pvz., skirs kitą geležies turintį vaistą arba pakeis skirtojo dozę. Kartais pasitaiko šių šalutinių geriamųjų geležies preparatų reiškinių: odos paraudimų, pablogėjęs apetitas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, aritmija. Jie išnyksta arba sumažėja sumažinus vaisto dozę, jį skyrus valgant. Tamsiai žalia, beveik juoda spalva nusidažiusios išmatos yra normalus reiškinys.
Kaip greitai gali būti pagydyta mažakraujystė?
Gydomasis geležies preparatų poveikis pasireiškia palaipsniui: vaikas tampa judresnis, rausvėja, geriau sukaupia dėmesį, pagerėja apetitas, domėjimasis aplinka. 8-12 gydymo parą periferiniame kraujyje padidėja retikuliocitų, o Hb didėja palaipsniui, kartais šuoliais. Normos lygį dažniausiai pasiekia 4-6 gydymo savaitę, priklausomai nuo mažakraujystės sunkumo.
Ar gerai, kai hemoglobino daugiau nei norma? Teko skaityti atvejų, kai tėvai persistengia maitindami geležies papildais, hematogenais, girdydami sultimis…
Bet kokių vaisių, uogų, daržovių šviežios ar konservuotos sultys nėra maisto produktas, kuriame būtų daug geležies. Be to, įrodyta, kadiš maisto per parą galima pasisavinti ne daugiau kaip 2,5 mg geležies, o iš jos dvivalenčių druskų – apie 20 kartų daugiau. Todėl be vaiko gydytojo rekomendacijos nedera vaikui ar paaugliui kasdien savavališkai duoti geležies papildų, juolab vaistų, į kurių sudėtį įeina geležies.
Ar hemoglobino kiekis gali būti organizmo ypatumas – jo nuolat mažai arba nuolat daug, bet žmogus jaučiasi puikiai ir yra sveikas?
Hemoglobino kiekis nėra organizmo ypatumas. Nepriklausomai nuo amžiaus, kiekvienam vaikui ir suaugusiajam jo kiekis turi svyruoti normos ribose.
Ar visi geležies papildai gerai pasisavinami? Ar tai nėra tik brangus placebas?
Nuolat rinkoje atsiranda naujų geležies papildų, kurių reklamai yra metama daug lėšų. Papildai, nors ir nėra vaistai, nėra ir nekalti žaisliukai, todėl jie savavališkai, patikėjus reklamos gražbylyste, nevartotini. Geriau tuos pinigėlius, kurie bus išleisti bet kokiems papildams, skirti mitybai pagerinti.
Kas kiek laiko atlikti kraujo tyrimą?
Kilus nors mažiausiam įtarimui, kad atsirado mažakraujystė. Jeigu vaikui nustatyta mažakraujystė – tyrimai atliekami taip dažnai, kaip rekomenduoja gydytojas.
Kokias ligas rodo staigus Hb sumažėjimas?
Staigiai hemoglobino sumažėja, kai įvyksta nukraujavimas, pvz., nelaimingo atsitikimo metu. Susirgus mažakraujyste ar kitomis ligomis hemoglobino kiekis mažėja laipsniškai.
Ar veido odos spalva visada yra Hb rodiklis? Ar gali raudonžandžiui trūkti Hb, o baltaveidžiui – ne?
Vien tik pagal veido spalvą apie hemoglobino kiekį nesprendžiama. Jo kiekis nustatomas atlikus kraujo tyrimą, vos tik kilo įtarimų, kad vaikui galėjo atsirasti mažakraujystė.
Kas bendro tarp Hb ir kraujo grupės?
Hemoglobino kiekis ir kraujo grupės neturi nieko bendro. Hemoglobino kiekis nepriklauso nuo kraujo grupės, ir atvirkščiai.
Hb ir grynas oras – kas tarp jų bendro?
Kūdikiai, vaikai kuo ilgiau turi būti gryname ore, nes medžiagų apykaitos procesai, tarp jų – ir hemoglobino sintezė, geriau vyksta gryname ore. Be to, jei yra mažakraujystė, gryname ore vaikas jaučiasi geriau, nes jame daugiau deguonies.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
