Daugelis mano, kad gaminant vaikiškus kremus nuo saulės, taikomi aukštesni kokybės standartai ir nuo kenksmingų saulės spindulių saugančioms medžiagoms. Iš tikrųjų vaikiško kremo sudėtyje jos gali būti visiškai tokios pačios, kaip suaugusiesiems skirtose priemonėse, o kartais ir kenksmingos.
Konsultuoja cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė.
Žinant, jog vaikai yra kur kas jautresni pavojingų medžiagų poveikiui, tai neturėtų raminti. Vaikų organizmas linkęs greičiau pasisavinti chemines medžiagas ir lėčiau jas pašalinti, o imuninė sistema silpniau apsaugo jų organizmą nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio. Dėl didesnio odos paviršiaus ploto santykio su kūno svoriu ir greitesnės medžiagų apykaitos, lyginant su suaugusiu žmogumi, iš kremo į vaikų organizmą pateks daugiau cheminių medžiagų. Todėl derėtų sąmoningai rinktis priemones savo mažyliams – nepatingėti perskaityti produkto sudėties.
Pateikiame specialistų rekomendacijas, kaip išsirinkti saugesnį vaikišką kremą nuo saulės:
Rekomenduojama rinktis kremus su natūraliais mineraliniais UV filtrais, tokiais kaip cinko ar titano oksidai, kurie neprasiskverbia į odą, todėl, manoma, yra mažiau kenksmingi. Būtina atkreipti dėmesį, kad šie oksidai būtų nesusmulkinti į nanodaleles (tai gamintojai daro norėdami, kad kremai tolygiau padengtų odą), nes nanodalelių poveikis žmogui dar nėra ištirtas. Derėtų vengti priemonių su cheminiais UV filtrais, tokiais kaip Benzophenone-3, Oxybenzone, 3-Benzylidene camphor (3 BC), 4-Methylbenzylidene camphor (4-MBC), Octyl methoxycinnamate (OMC, Ethylhexylmethoxycinnamate, Octinoxate), Octyl-Dimethyl- para-Aminobenzoic-Acid PABA (OD-PABA).
Vaikams skirtose priemonėse reikėtų vengti kvapą suteikiančių medžiagų, kurios jautrią vaiko odą gali alergizuoti.
Verta atkreipti dėmesį, ar kremo sudėtyje nėra parabenų ir fenoksietanolio. Jie naudojami kaip konservantai, parabenai gali sukelti endokrininės sistemos pažeidimus, o fenoksietanolis įjautrinti organizmą, sukelti alergiją.
Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems pakanka naudoti kremus su SPF 15–30. Parduotuvių lentynose galime pastebėti, kad ant vaikams skirtų priemonių nuo saulės apsauginis saulės faktorius (SPF) yra didelis – 50 ar net 100. Tačiau tai nereiškia, kad priemonė yra stipresnė ir geriau apsaugo. Australijos dermatologė Catherine Harwood teigia, kad priemonės, kurių SPF yra 15, suteikia 93 proc. apsaugą nuo saulės nudegimų, tuo tarpu SPF 30 užtikrina 96 proc., o SPF 60 – 98 proc. apsaugą. Taigi, dvigubas apsauginis faktorius nereiškia dvigubos apsaugos.
Kūdikiams iki 6 mėnesių priemones rinkitės itin atsargiai. Tokio amžiaus kūdikiams geriausia vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač 11–15 val., kuomet UV spinduliuotė aktyviausia. Jei nėra galimybės išvengti tiesioginės saulės, būtina sudaryti dirbtinį pavėsį skėčiu ar vežimėlio stogeliu, kūdikį aprengti lengvais drabužėliais, kurie uždengtų kuo daugiau odos, užmauti kepurėlę, kuri uždengtų kaklo bei ausų sritis. Pasitarus su pediatru, galima patepti kūdikio skruostukus bei rankytes nedideliu kiekiu apsauginio kremo, prieš tai įsitikinus, ar vaikas nėra alergiškas jo sudėčiai. Rekomenduojama rinktis kremą nuo saulės su cinko ar titano oksidais, kurio saulės apsauginis faktorius ne mažesnis nei 15 (SPF 15–30).
SPF paslaptys
Saulės apsauginis faktorius (angl. – SPF) nusako apsaugos nuo nudegimų laipsnį.
Jis nurodytas ant gaminio etiketės. SPF reikšmė > 50 beveik nepadidina apsaugos. SPF faktoriaus reikšmės15–30 yra tinkamos pakankamai apsaugai nuo nudegimų.
Kremą nuo saulės naudokite kaip vieną iš apsaugos nuo saulės priemonių. Kitos galimos priemonės:
venkite buvimo kaitrioje saulėje 11–15 val.;
dėvėkite drabužius, dengiančius kūną;
skrybėlė ir akiniai nuo saulės gali suteikti jums papildomą apsaugą;
kūdikiams ir vaikams rekomenduojama vengti tiesioginių saulės spindulių – jų oda jautresnė UV spindulių poveikiui.
Svarbu:
Kremą nuo saulės naudokite reguliariai (ypač išsimaudžius, nusišluosčius kūną rankšluosčiu) ir pakankamą kiekį (maždaug 2mg/cm² arba 2 arbatinius šaukštelius kremo vienam suaugusiam žmogui).
90 proc. saulės UV spindulių gali prasiskverbti pro debesis, todėl galite nebūti apsaugoti nuo nudegimų net debesuotą vasaros dieną.
Vanduo tik minimaliai apsaugo nuo UV spindulių (pusės metro vandens gylyje UV spindulių intensyvumas siekia 40 proc.), o saulės spinduliai, atsispindėję nuo vandens, gali padidinti UV spinduliuotės poveikį.
Nepiktnaudžiaukite saule, nes nėra nė vieno kremo nuo saulės, galinčio apsaugoti odą 100 proc. Kremas nuo saulės gali apsaugoti jus nuo nudegimų, bet ne nuo visiško UV poveikio.
Europos Sąjungoje melanoma (odos vėžys) yra dažniausia liga, kurią sukelia UV spinduliuotė. Melanomos atveju reikšmingas ne kaupiamasis UV poveikis, o UV spindulių sukelti ūmūs nudegimai pūslėmis, nuolat pasikartojanti intensyvi UV spinduliuotė. 2009 m. duomenimis Lietuvoje melanoma odos piktybinių navikų struktūroje užima 15 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. odos piktybiniais navikais sergančių pacientų.
Kelios natūralios priemonės, apsaugančios odą nuo UV spindulių:
Mangų sviestas (SPF 2)
Sviestmedžių aliejus (SPF 6)
Kokosų aliejus (SPF 2)
Sezamų aliejus (SPF 4)
Avokadų aliejus (SPF 4)
Simondsijų aliejus (SPF 4)
„Mamos žurnalas“
