Žiemą ir pavasarį – virusų sukeltų žarnyno infekcijų sezonas. Vaikų ligų skyriuose medikai vos spėja suktis. Kalbiname gydytoją, kuri kasdien mato čia gydomus vaikučius.
Kokios dažniausios mažų vaikų viduriavimo ir vėmimo priežastys?
Vėmimas ir viduriavimas yra natūralios organizmo apsigynimo reakcijos. Pašalinus priežastį, sutrikimai paprastai greitai praeina, vaikas išlieka aktyvus, nepraranda apetito.
Pirmais gyvenimo metais vaikas ne tik ištaria naują žodį ar pirmąkart atsistoja, bet ir ragauja naujų maisto produktų. Paprastai tai produktai, kuriuos duodami vaikui, tėvai neabejoja jų nauda, bet maisto vaikas gali netoleruoti.
Pavyzdžiui, išgėrus pieno pradeda pūsti pilvą, „gurguliuoja“ žarnynas, suskystėja viduriai, vaikas tampa neramus, skundžiasi pilvo skausmu. Dažnai, paklausus mamos ar močiutės, paaiškėja, kad jos visai nevartoja pieno, nes pačios blogai jį toleruoja. Taip yra dėl fermento laktazės, skaldančios piene esančius angliavandenius, stokos. Kartais laktazės stoka atsiranda po persirgto infekcinio, dažniausiai rotaviruso sukelto, viduriavimo. Tada nevirškinimo simptomai trunka tik keletą savaičių ir vėliau vaikas pieną gali vartoti.
Sunkiau atpažinti alergiją maisto produktams. Ji gali pasireikšti ir be bėrimo odoje – tik viduriavimu.
O kaip sužinoti, kad viduriuoja dėl virusų?
Užsikrėtęs žarnyno infekcijas sukeliančiais mikroorganizmais, kūdikis ne tik viduriuoja, vemia, bet ir karščiuoja. Žinoma, kad Europoje tarp vaikų iki 3 metų viduriavimo dažnis svyruoja nuo 0,5 iki 1,9 atvejų vienam vaikui per metus. Kauno klinikinėje ligoninėje per metus gydoma apie 1700 vaikų, sergančių žarnyno infekcijomis, iš kurių virš 80 procentų serga virusinės kilmės gastroenteritais.
Skirtingo amžiaus vaikams žarnyno infekcijas sukelia ne tie patys mikroorganizmai. Dažniausias vaikų iki 5 metų viduriavimų sukėlėjas yra rotavirusas.
Žarnyno infekcijas sukeliantys virusai yra labai maži, o užkrečianti dozė – keliolika virusų, todėl šių infekcijų negalime suvaldyti vien rankų plovimu ar kitomis įprastomis higienos priemonėmis. Geriausia nuo rotavirozės apsaugo skiepai, kurie Lietuvoje jau įtraukti į Vaikų profilaktinių skiepų kalendorių.
Šaltuoju metų laiku dažniau sergama virusų sukeltais viduriavimais, o vasarą padidėja bakterijų sukeltų žarnyno infekcijų, tokių kaip salmoneliozė, kampilobakterijozė, ir kt.
Kaip kūdikiai gali užsikrėsti bakterinėmis infekcijomis, jei dar nevalgo uogų, geria ir valgo tik virtus produktus? Infekcijos šaltiniu gali tapti pakeltas nuo žemės ir paduotas vaikui nenuplautas čiulptukas ar žaislas, ypač jei šeimoje yra daugiau vaikų. Pavojingi yra ir nesergantys, bet nešiojantys žarnyne šiuos sukėlėjus. Jei tokie asmenys pasinaudoję tualetu neplauna rankų, infekcija lengvai plinta. Vyresni vaikai ir suaugusieji bakteriniais viduriavimais dažniausia užsikrečia per maisto produktus.
Ką turi žinoti mamos apie vaikų virškinimo sistemą?
Kūdikiams dar nepakankamai išsivysčiusios virškinamojo trakto barjerinės funkcijos, kurios apsaugo organizmą nuo žarnyno infekciją sukeliančių mikroorganizmų: mažas skrandžio rūgštingumas, nesusiformavusi žarnyno mikrobiota. Žarnyno mikrobiotą sudaro daugiau kaip 400 rūšių bakterijų, nuo kurių priklauso ne tik virškinimas, bet ir imuninės sistemos atsakas bei apsauga nuo ligą sukeliančių mikroorganizmų. Jei kūdikis po gimimo sirgo, ilgai buvo ligoninėje, jei buvo dažnai gydytas antibiotikais, – žarnyne vystosi disbiozė – sutrinka žarnyne esančių bakterijų balansas. Tai lemia sutrikusį virškinimą, mažesnį atsparumą visoms infekcinėms ligoms ir didesnį žarnyno infekcijos pavojų.
Iš pradžių kūdikius nuo infekcinių ligų apsaugo antikūnai, kuriuos jie gauna gimdami ir maitinami motinos pienu. Pradėjus jų mažėti, vaikai pradeda sirgti įvairiomis infekcijomis. Persirgus jų organizme atsiranda jau savų antikūnų – taip įgyjamas atsparumas (imunitetas). Skirtingoms ligoms jis yra nevienodas. Pavyzdžiui, persirgus rotavirusine infekcija, geras atsparumas ligą sukėlusiai viruso rūšiai išlieka 2 metus. Jei užsikrečiama kita rotaviruso rūšimi, – galima susirgti pakartotinai, bet ligos eiga bus lengvesnė, nes jau iš dalies apsaugo pirmos ligos metu atsiradę antikūnai. O štai persirgus norovirusine infekcija, bakterinėms infekcijomis atsparumas trumpalaikis arba visai nesusidaro.
Kaip išvengti žarnyno ligų ir ką daryti susirgus?
Netinkamo maisto sukeltų viduriavimų išvengti nesunku. Svarbu nepermaitinti kūdikio, o prie naujų maisto produktų pratinti lėtai, pradedant nuo kelių šaukštelių.
Alerginis viduriavimas, nutraukus alergeną, praeina per keletą dienų.
Esant fermento, skaldančio pieno cukrų – laktozę, stokai, pakanka sumažinti vartojamo pieno kiekį ar pakeisti ji mišiniu su sumažintu laktozės kiekiu, sunkiais atvejais vartoti nelaktozinius produktus.
Po infekcinio viduriavimo belaktozinių mišinių reikia tik kartais ir trumpam. Retesni atvejai, kai trūksta fermentų, skaldančių ir kitus angliavandenius.
Dėl žarnyno infekcijų dažniausiai į ligoninę patenka kūdikiai, nes greitai per keletą valandų netenka skysčių: nustoja valgyti, intensyviai vemia, viduriuoja, karščiuoja. Kuo mažesnis vaikas, tuo skysčių netekimas jam pavojingesnis gyvybei.
Jei mažylis mieguistas, atsisako maisto, intensyviai karščiuoja, vemia, yra bėrimas, – iš karto konsultuokitės su gydytoju.
Vaikui susirgus svarbu pradėti girdyti specialius rehidracinius tirpalus ir laiku pastebėti ryškėjančius dehidracijos – skysčių ir elektrolitų netekimo – požymius.
Tėvams lengviausia pastebėti suretėjusį šlapinimąsi, bet dehidracijos simptomų yra daug: padažnėja kvėpavimas ir širdies veikla, sumažėja seilių ir ašarų kiekis, liežuvis tampa sausas, su apnašu, lūpos sausos, suskeldėjusios, įdumba momenėlis, įkrenta akys ir kt.
Nesvarbu, kokios yra viduriavimo priežastys, būtina atkurti prarastą skysčio kiekį per 4–6 val. ir palaikyti reikiamą skysčių ir elektrolitų balansą specialiais geriamosios rehidracijos tirpalais.
Jei nepavyksta sugirdyti reikiamo specialaus tirpalo kiekio per pirmas kelias valandas, vaikas toliau vemia, būtina vykti į ligoninę, kur skysčiai bus lašinami į veną.
Jei atstatėte netektą skysčio kiekį, kita priemonė nuo viduriavimo – probiotikai – populiariai vadinami „gerosiomis bakterijomis“. Šie preparatai tinka visais viduriavimų atvejais. Probiotikus reikia vartoti, jei gydoma antibiotikais, nes jie sutrikdo žarnyno bakterijų balansą, sukelia viduriavimą. Jei kartu su antibiotikais duosime vaikui probiotikų, to išvengsime. Jei keliaujate į šalis, kur yra didesnė rizika užsikrėsti žarnyno infekcijomis, pradėkite vartoti probiotikus profilaktiškai ir išvengsite negalavimų per atostogas.
Kokius probiotikus rinktis, kai jų poveikis panašus ir tiek daug rūšių yra vaistinėje?
Yra daug bakterinių probiotikų rūšių ir vienas mieliagrybis – Saccharomyces boulardii.
Rinkitės tinkamą pagal vaiko amžių (yra skirtų tik vyresniems), pagal naudojimo instrukcijas. Jei vykstate į kelionę, neverta rinktis preparato, kurį reikia laikyti šaldytuve, nes jei neturėsite tam galimybės, vaistas praras savo efektyvumą. Mažiems vaikams geriausia rinktis probiotikus ne kapsulėse, o pakeliuose. Vaikas kapsulės nenuryja, gali ja užspringti, o išardžius kapsulę skrandžio sultys sumažina probiotikų gyvybingumą, o kartu ir efektyvumą. Daugumos probiotikų negalima gerti kartu su antibiotikais, reikia padaryti kelių valandų tarpą, kad „gerosios bakterijos“ nežūtų. Šiuo atveju mieliagrybis Saccharomyces boulardii turi pranašumą prieš visus kitus, nes yra vienintelis iš prigimties atsparus antibiotikams ir jį galima vartoti kartu su antibiotikais.
Tai ypač aktualu, kai antibiotikas skiriamas keturis kartus per dieną – kas 6 val., ir nelieka pakankamo laiko tarpo.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai