Sekmadienį, kovo 28 d. vėl suksime laikrodžius – nuo šiol teks keltis valandą anksčiau. Pasikeitęs ėjimo miegoti ir kėlimosi ritmas ne vienam iš mūsų pakoreguoja savijautą. Klaipėdos „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Raminta Liebienė pasakoja, kam laiko pokyčiai turi didžiausią įtaką ir kaip jiems tinkamai pasiruošti, kad nepajustume didelių nepatogumų.
Pasak gydytojos, laiko keitimas turi neigiamos įtakos daugeliui žmonių, tačiau, atliktų tyrimų duomenimis, labiausiai nukenčia vyresni nei 60 metų amžiaus žmonės.
Šie asmenys paprastai turi lėtinių gretutinių ligų, juos dažniausiai vargina nemigos sutrikimai, kurie pakeitus vasaros / žiemos laiką, stipriai paūmėja.
Dažniau neigiamus pojūčius taip pat jaučia vyrai ir tie, kas serga psichikos ligomis, depresija, turintys nerimo spektro sutrikimų, kenčiantys nuo nemigos ar sergantys somatinėmis lėtinėmis ligomis (diabetu, vėžiu, artritu, širdies yda, ŽIV ar kt.).
Neigiamą laiko kaitos poveikį jaučia ir vaikai bei jauni žmonės. Nustatyta, kad 11–20 metų amžiaus asmenims kitą dieną po laiko keitimo žymiai padaugėja galvos ir kitokių traumų, avarijų, įvairių sužeidimų.
„Laikrodžių persukimas veikia nusistovėjusią vaikų miego rutiną, režimą, išbalansuoja dienos ritmą, sumažėja miego valandų skaičius. Tačiau vaikų ir jaunų žmonių organizmo adaptacija yra žymiai greitesnė, todėl ir poveikis sveikatai mažesnis, nei pagyvenusiems žmonėms“, – pastebi R. Liebienė.
Kodėl jaučiamės prastai?
Anot medikės, kiekvienas žmogus turi individualų cirkadinį ritmą, kitaip – biologinį laikrodį, kuris reguliuoja paros ritmą ir reguliuoja miego fazes. Jam pasikeitus būname priversti keltis kitu metu, esame pažadinami ne toje miego fazėje, kurioje buvom įpratę pabusti. Pavyzdžiui, žadintuvui suskambėjus mums esant gilaus miego fazėje, tampa sunku prabusti, jaučiamės prastai, neišsimiegoję.
„Po laiko persukimo dažniausiai pasitaiko psichologinių ir miego sutrikimų. Žmonės, įpratę eiti miegoti tam tikrą valandą, kitu metu negali užmigti, ryte pabunda pavargę, o dieną tampa irzlūs, stokoja energijos, jiems sunku susikaupti. Miego metu žmogaus organizme gaminamas melatoninas, kuris atsakingas už cirkadinius ritmus, taip pat laimės hormonas serotoninas, kurio trūkstant gali pasireikšti ar paūmėti depresija, emociniai sutikimai“, – tvirtina Klaipėdos „MediCA klinika“ šeimos gydytoja.
Pašnekovės teigimu, su miegu susijusi ir hormono grelino apykaita. Šis hormonas atsakingas už apetitą, tad esant miego trūkumui didėja alkis. Jei ši situacija tęsiasi ilgesnį laiką, dažnai neišsimiegantis žmogus gali priaugti svorio ar net nutukti.
Mokslinių tyrimų duomenimis, laiko pokyčiai taip pat žymiai padidina ir kardiovaskulinių bei cerebrovaskulinių ligų riziką – padidėja tikimybė susirgti miokardo infarktu, o insulto rizika išauga net 8 proc. Taip pat nustatyta, kad laiko kaita kaip trumpalaikis streso faktorius turi įtakos imuninei sistemai, gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus, neinfekcinio kolito, enterito paūmėjimus.
„Vis dėlto laiko sukimas pavasarį, kada pailgėja šviesus dienos periodas, gali turėti ir teigiamą poveikį sveikatai: daugiau galime pabūti lauke, pasimėgauti saulės spinduliais, organizme pasigamina daugiau vitamino D, o jis taip pat atsakingas už gerą nuotaiką, energiją, kardiovaskulinių ligų rizikos sumažėjimą“, – sako R. Liebienė.
Kaip lengviau adaptuotis prie laiko pokyčių?
Šeimos gydytoja pastebi, kad paprastai daugumai žmonių prisitaikymas prie pasikeitusio laiko trunka apie savaitę: vaikams, kurie sugeba greitai adaptuotis prie pokyčių, tai gali trukti ir kelias dienas, bet senyviems žmonėms sunkumai kartais tęsiasi net kelias savaites.
Norintiems, kad laiko persukimo poveikis nebūtų juntamas ar būtų juntamas kuo mažiau, R. Liebienė pataria savaitę ar bent kelias dienas prieš laikrodžių persukimą eiti miegoti 10–20 min. ankščiau arba vėliau – priklausomai nuo to, ar pereinama prie vasaros ar žiemos laiko. Taip palaipsniui organizmas bus pratinamas prie naujo laiko.
„Visada svarbu ir miego higiena: vakare patariama daug neprisivalgyti, negerti gėrimų su kofeinu, bent 30 min. pabūti be televizoriaus ar telefonų ekranų, geriausia – tyloje. Visada svarbu stengtis užmigti tuo pačiu laiku, išlaikyti dienos rutiną: laiku sportuoti, valgyti, nes tada organizmui nebus didelio streso net pasikeitus laikui. Na, ir žinoma, kuo daugiau būti lauke, saulėje, didinti fizinį aktyvumą, tada ir vakare greičiau pajusime nuovargį ir sėkmingai užmigsime“, – įsitikinusi medikė.
Darželinukų, mokyklinukų tėvams, norintiems savo atžalas paruošti laiko pokyčiams, gydytoja pataria pirmiausia nesijaudinti ir savo įtampos neperduoti mažiesiems.
„Vaikai tą labai jaučia, todėl svarbu ir tėveliams patiems jaustis gerai, pasiilsėti. Vaikučiams visada reikalingas miego režimas, taisyklės, netgi kiekvieno vakaro ritualai, kurie, atliekami prieš miegą, nuramina, paruošia miegui. Kiekvienas tėvelis ir mama geriausiai pažįsta savo vaiką, todėl, jei įprastai vaikui kildavo problemų atsikelti į mokyklą, rekomenduočiau pasinaudoti ankstesniu patarimu ir savaitę prieš laiko kaitą po truputį ankstinti ar vėlinti atsikėlimo metą“, – sako R. Liebienė.
