Gavę gydytojo patarimą vartoti probiotikų, nesusimąstome, kokios subtilybės slepiasi po šiuo terminu. Kas jie – probiotikai?
Mus valdo bakterijos
Mikrobiotos tema dabar mokslo viršūnėje – kasdien vis daugiau įrodymų, kad žmogaus sveikatą lemia bakterijos. Milžiniškos jų kolonijos klesti mūsų žarnyne, burnoje, ant odos, moterų makštyse. Gerą sveikatą lemia bakterijų harmonija, o kai ji pažeidžiama, susergame. Kad bakterijų balansas išliktų palankus sveikatai, reikalingi probiotikai.
Dažniausiai apie probiotikus pradedame kalbėti tada, kai reikia skubaus atsistatymo po antibiotikų. Tačiau norint, kad organizmas gerai funkcionuotų, jaustumėmės energingi, turėtume stiprią imuninę sistemą ir išvengtume ligų, irgi reikalingi probiotikai. Kodėl? Juk senovėje žmonės net nežinojo šio žodžio? Atsakymas paprastas – per pastaruosius keliasdešimt metų kardinaliai pasikeitė mūsų gyvenimo būdas ir mityba, dėl to pasikeitė ir mikroorganizmų pusiausvyra mūsų kūnuose, o tai akivaizdžiai paveikė žarnyno veiklą, emocinę būklę ir imuninę sistemą.
Mūsų kasdieninis energijos kiekis, naudingų medžiagų pasisavinimas ir imuninė sistema labiausiai susiję su gera žarnyno mikrobiota, kitaip tariant, – harmoninga bakterijų ir kitų mikroorganizmų įvairove. Tačiau šiandien žmonės kaip niekad anksčiau vengia bet kokių nemalonių bakterijų: perdėtai švarinasi, vartoja labai mažai neapdoroto maisto, daugiau laiko praleidžia steriliose patalpose negu gamtoje. Visi šie veiksniai pastebimai sumažina mikroorganizmų įvairovę mūsų kūne.
Požymiai, kai gerųjų bakterijų trūksta
Kai mūsų organizme sutrinka bakterijų pusiausvyra, ryškiausiai parodo žarnynas – sutrinka virškinimas, prasideda viduriavimas. Tačiau atsiranda ir kitų požymių, apie kurių sąsajas su žarnynu ar bakterijomis net nepagalvotume, – dažnas nuovargis, sumažėja energijos, susilpnėja imuninė sistema, todėl žmogus vis dažniau serga.
Sutrikus gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrai gali staiga išsivystyti įvairios alergijos ir maisto netoleravimo problemos, gali pradėti berti. Probiotikų trūkumą gali signalizuoti susilpnėję ir lūžinėjantys nagai bei pradėję gausiai slinkti plaukai, antsvoris, medžiagų apykaitos sutrikimas.
Probiotikų nauda įrodyta, esant:
Odos ligoms – aknei, atopiniam dermatitui ir kt.
Šlapimo takų sutrikimams – šlapimo takų infekcijoms ir kt.
Makšties infekcijoms – kandidozei, bakterinė vaginozei ir kt.
Kvėpavimo takų infekcijoms – alerginiam rinitui, virusinės kvėpavimo takų infekcijoms ir kt.
Virškinimo sistemos sutrikimams – antibiotikų sukeltam viduriavimui, gastroenteritui, dirgliosios žarnos sindromui ir kt.
Papildykite savo kasdienę mitybą
Norint atkurti bakterijų disbalansą organizme, reikia pasirūpinti gerosiomis bakterijomis – probiotikais.
Pirmiausia peržvelkite savo mitybos racioną – ten slypi daugybė atsakymų, kurie padės suprasti, kodėl dažnai sutrinka žarnyno veikla, tampa sunku tuštintis, pučia pilvą ar jaučiate nuovargį. Šie simptomai rodo, jog jūsų organizmui trūksta gerųjų bakterijų. Patariama į kasdienį mitybos racioną įtraukti šiuos probiotikų turinčius maisto produktus:
Natūraliai rauginti produktai: rauginti kopūstai ir agurkai, raugo duona, kimchi, kefyras, kambucha ir gira. Visi šie lietuviški ir iš užsienio šalių atkeliavę produktai turi daug gerųjų bakterijų, kurios atkuria žarnyno pusiausvyrą.
Švieži vaisiai ir daržovės: bananai, brokoliai, artišokai, smidrai, svogūnai, porai, česnakai.
Ankštiniai produktai: pupelės, lęšiai.
Patariama maitintis kuo gyvesniu maistu, o ypač vasaros-rudens sezonu, kai Lietuvoje turime gausybę šviežių daržovių ir vaisių. Verta kuo dažniau ruošti maistą namuose, nes tokiu būdu galime sukontroliuoti kiekvieną sudedamąją dalį.
Kai žarnynui reikia pagalbos
Deja, ne visada su maistu gaunamų probiotikų pakanka, nes ne kiekvienas organizmas vienodai pasisavina, ypač jei yra nusilpęs, yra virškinimo bėdų.
Vaistinėse nemaža probiotinių preparatų pasiūla. Paprastai gydytojas skiria preparatą pagal konkretaus žmogaus situaciją. Reikia žinoti, kad probiotikai gali būti bakteriniai ir nebakteriniai, kitaip tariant, tai vadinamosios gerosios bakterijos (bakteriniai probiotikai) ir mieliagrybis (nebakteriniai probiotikai). Dažniausiai sutinkamos gerųjų bakterijų padermės yra Lactobacillus ir Bifidobacterium. Dienos dozė turėtų būti bent 5–10 milijardų bakterijų. Mieliagrybis yra vienintelis – Saccharomyces boulardii. Šis yra 10 kartų didesnis už bakteriją, tad gali „prisikabinti“ prie savęs ir išvesti iš organizmo kur kas daugiau patogeninių mikroorganizmų. Jis vienintelis natūraliai atsparus antibiotikams, tad jį galima vartoti kartu su gydytojo skirtais antibiotikais.
Vartojimo taisyklės
Probiotikų skiriama gana dažnai, todėl reikėtų žinoti jų vartojimo taisykles, kad nesumažėtų veiksmingumas.
Renkantis probiotiką, vis dar manoma, kad kuo daugiau gerųjų bakterijų įeina į probiotiko sudėtį, tuo geriau. Iš tiesų probiotikas tik padeda mikrobiotai pačiai natūraliai atsikurti, o ne ją pakeičia. Probiotikų vartokite tiek, kiek skirta, – ne per daug ir ne per mažai, nes tik tinkamas kiekis užtikrina efektą.
Dauguma probiotikų vartojama per burną, bet yra ir veikiančių vietiškai pavyzdžiui, ant odos, į makštį.
Probiotikų kūrimas – ilgas ir kruopštus procesas. Kad galėtų vadintis probiotiku, mikroorganizmas privalo atitikti daugybę kriterijų ir įveikti ne vieną kokybės patikrinimą gamybos grandinėje. Kadangi probiotikai gaminami iš gyvų mikroorganizmų, juos gaminant turi būti laikomasi griežčiausių technologijos reikalavimų, todėl geriau rinktis žinomų gamintojų, laiko išbandytą produkciją. Žinomose farmacinėse įmonėse kokybė nuolatos tikrinama. Puiku, jei probiotikas registruotas kaip vaistas, o ne kaip maisto papildas, tuomet dėl jo kokybės bei klinikinių įrodymų abejonių nekyla.
Keliaudamos pro virškinimo traktą, gerosios bakterijos susiduria su skrandžio rūgštimis, tulžies druskomis. Kad jos išliktų veiklios ir tokios pasiektų žarnyną, reikia vartoti tokias dozes ir tokia forma, kaip pateikia gamintojas. Tablečių nereikėtų trinti ir kitaip smulkinti, kapsulių nereikėtų atidarinėti.
Gerosios bakterijos paprastai geriamos ryte ir vakare valgant ir užsigeriant vandeniu. Probiotikų nepatariama užgerti vaisvandeniais, gazuotu mineraliniu vandeniu, sultimis.
Jeigu gamintojas nenurodė kitaip, probiotikus laikykite originalioje pakuotėje kambario temperatūroje. Kaip ir kiti vaistiniai preparatai, probiotikai turi būti sunaudoti iki jų galiojimo datos pabaigos.
Ar probiotikai gali pakenkti? Tokia baimė nepagrįsta – juk gerųjų žarnyno bakterijų mes nuolat gauname ir su maistu, pavyzdžiui, valgydami pieno produktus ar raugintas daržoves. Be to, probiotikai organizme ilgai neužsibūna. Jie palengvina organizmo būklę sunkiu laiku, kol pats žarnynas stabilizuojasi.
Probiotikai:
Reikiamais kiekiais patekę į organizmą stabdo žarnyne žmogui pavojingų bakterijų (streptokokų, atskirų žarnyno lazdelės padermių, salmonelių, stafilokokų, pseudomonų, protėjų ir dizenterijos sukėlėjų šigelų) veiklą, išskiria jas naikinančias medžiagas.
Stipriai prilimpa prie žarnų sienelių ir taip atima gyvybinę erdvę bei maisto medžiagas iš jau minėtų ligas sukeliančių bakterijų.
Gerina kalcio pasisavinimą.
Išskiria fermentų, būtinų suvirškinti pieno produktus.
Stimuliuoja imuninę sistemą, padeda organizmui gintis nuo užkrečiamųjų ligų.
Skatina susidaryti organizmui svarbius B grupės vitaminus.
Svarbūs šalinant iš organizmo cholesterolio perteklių
Pašalina iš organizmo patogenus ir toksinus.
