Vestfoldo Lietuvių bendruomenės lituanistinės mokyklos „Gandriukas“ vadovė ir mokytoja Jurgita Jurevičienė pataria, kaip per vasaros atostogas nepamiršti to, ko vaikai mokėsi visus metus.
„Baigiant mokslo metus ar šiaip atsisveikinat su šeimomis ir mokiniais mes, lituanistikos puoselėtojai emigracijoje, nuolat raginame: „Tik neužmirškite lietuvių kalbos!“ „Ne, žinoma, neužmiršime“, – žada tėvai. Bet ar visuomet laikomasi šių pažadų? Vasara – atostogų metas, tad, atrodytų, visi norime pailsėti ir nesukti sau galvos dėl kažkokių lietuvių kalbos pamokų. Juolab jei vaikams, gimusiems užsienyje, tai nėra gimtoji kalba, o, kaip sakoma, paveldėtoji ar antroji kalba, kurios vartojimas reikalauja tam tikrų pastangų. Ypač tada, kai jau pasiektas tas kritinis paauglystės amžius, kai intelekto formavimosi procesai apsunkina kitos kalbos įsisavinimą. Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, tokių įžvalgų pateikia neurolingvistikos tyrimai.
Dėmesio! Būtent čia ir slypi pavojai, apie kuriuos daugelis net nesusimąsto. Du ar trys mėnesiai kur nors Viduržemio jūros pakrantėje gali gerokai „prapūsti galveles“ jūsų atžaloms, ir rudenį jau galite sunkiau susikalbėti lietuviškai. Ir atvirkščiai – lietuviška aplinka, pavyzdžiui, kaimas ar stovykla, gali labai sustiprinti kalbos pagrindus‘‘.
Tad mokytojos Jurgitos Jurevičienės patarimai būtų paprasti, jei tikrai norite, kad jūsų vaikai per vasarą ne tik neužmirštų lietuvių kalbos, bet ir pagilintų žinias, praturtintų savo žodyną. Ir visa tai darytų lengvai, kūrybiškai bei žaismingai.
Stovykla
Jeigu turite galimybę leisti vaiką į vasaros stovyklą Lietuvoje – būtinai pasinaudokite ja! Net jei iš pradžių sulauksite priešiškos atžalos reakcijos, vėliau nauji įspūdžiai, patirtys ir draugai suteiks daug motyvacijos bei geros nuotaikos. (Beje, viena mergaitė tik dėl PLB stovyklos sutiko visus metus lankyti mūsų lituanistinę mokyklą.)
Bendravimas su artimaisiais
Kuo daugiau laiko leiskite su giminaičiais, seneliais ir draugais Lietuvoje, kad būtų kuo daugiau gyvo, tiesioginio bendravimo įvairiose situacijose. Tik paprašykite artimųjų nesijuokti iš vaiko tarties, dialekto ar žodžių trūkumo. Nuolat taisyti vaikų kalbos nereikia – tai gali sukelti nereikalingą stresą, susierzinimą ar net atmetimo reakciją. Daug kas ateina su laiku.
Kalbiniai žaidimai
Žaiskite lauke „Bingo“, „Alias“, „Tik… Tak… Bum“, „Taip / Ne“ ar kitus žaidimus, kuriems reikia kalbos žinių. Gera nuotaika ir daug juoko garantuoti! Beje, esu ne kartą nustebusi, kiek daug žodžių žino ir kokią greitakalbę prireikus pasitelkia kai kurie vyresni emigrantų vaikai, kai įsijungia azartas.
Skaitymas/klausymas
Būtinai skaitykite lietuviškas pasakas mažiesiems ir skatinkite skaityti vyresniuosius. Pastebėjau, kad net neskaitančius vaikus galima sudominti tam tikra tema, kai jie paima į rankas konkrečią knygą. Viena mergaitė labai domėjosi akmenimis, todėl tiesiog susižavėjo A. Jurašiaus „Akmenukų pasakomis“. Žinoma, puikiai tinka ir audioknygos ar radijo laidos.
Laiškai ir dienoraštis
Paskatinkite, o pradžioje ir padėkite savo vaikams susirašinėti popieriniais laiškais su draugais, pavyzdžiui, apie vasaros įspūdžius. Žinoma, galima bendrauti ir elektroniniu paštu ar žinutėmis, tačiau tai jau visai kas kita. Daugeliui šiuolaikinių vaikų popieriniai laiškai – tikra egzotika! Taip pat galite padovanoti gražią užrašų knygelę ir paskatinti rašyti dienoraštį.
Kiekviena šeima geriausiai pažįsta savo vaikus ir jų poreikius, todėl gali numatyti, kokias priemones ir būdus pasirinkti lietuvių kalbos puoselėjimui. Norėčiau tik paskatinti nebijoti eksperimentuoti, kūrybiškai ieškoti naujų idėjų ir sprendimų.
Ir neužmirškime, kad pirmiausia mes, suaugusieji, turime gerai mokėti lietuviškai bei savo kasdiene kalba, bendravimo būdu ir interesais rodyti pavyzdį vaikams. Jei nesate knygų mylėtojas, ko galite tikėtis iš savo vaikų?
Visiems linkime geros, įdomios, turiningos ir pašėlusios vasaros kartu su mūsų nuostabiąja lietuvių kalba!
Parengė Rasa Grinkevičienė, nuotraukos iš VLB lituanistinės mokyklos „Gandriukas“ archyvo
Projektą „Emigrantų vaikai“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui skirta suma 6000 eurų. Straipsnis paskelbtas 2026.06.17
