Vaistinių ir internetinių parduotuvių lentynos lūžta nuo papildų ir jų kompleksų, kasmet atsiranda vis naujų. Ar iš tikrųjų mums jų tiek daug reikia?
Vaikų ligų gydytoja ir gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja
Žada amžiną sveikatą
Papildų reklamos skelbia, kad gali išspręsti mus kamuojančias sveikatos problemas, dovanoti amžiną jaunystę, padėti numesti svorio, užtikrinti gerą miego kokybę, sureguliuoti virškinamojo trakto veiklą, sumažinti uždegiminius procesus. Tačiau ar viską įmanoma pasisavinti? Kartkartėmis pasigirsta tylus mokslininkų balsas. Kolagenas nepelnytai išaukštintas, geležis pasisavinama geriant tik kas antrą dieną, o vitaminų kompleksai negarantuoja visų organizmo poreikių patenkinimo.
Kaip atskirti, kur tik marketingo triukai, o kur – tiesa apie mūsų sveikatą? Pasvarstykime kartu.
Kada medžiagų tikrai pritrūksta
Pagrindinė priežastis, dėl kurios organizmui pradeda trūkti vitaminų, mineralų bei mikroelementų, yra tai, kad mūsų mityba tapo nevisavertė. Taip atsitiko dėl to, kad vartojame per daug perdirbto maisto bei pusgaminių. Kuo daugiau valgome perdirbto maisto, tuo mažiau su juo gauname vitaminų, antioksidantų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Visi žinome kad daržovės, uogos, vaisiai yra naudingi, tačiau verta prisiminti, jog tokios pat naudos negausime valgydami vaisių tyrę, uogienę ar džiovintus vaisius. Neapdorotos viso grūdo kruopos yra vertingos, bet iš tų kruopų pagaminti makaronai vis tik lieka makaronais.
Prie naudingų medžiagų trūkumo gali prisidėti ir drastiškos dietos, kurios dabar ypač madingos. Paleodieta, ketogeninė dieta, dieta be glitimo, belaktozė dieta. Šios dietos be reikalo eliminuoja ištisas produktų grupes, todėl dar labiau pasunkėja užduotis užtikrinti visavertę mitybą. Ilguoju laikotarpiu dėl dietų galime susidurti ne tik su vitaminų disbalansu, tačiau ir dėl skurdaus raciono atsirandančiomis lėtinėmis ligomis. Turėkime omenyje, kad, pagal statistiką, net 95 proc. moterų bent kartą gyvenime yra laikiusios dietos.
Kokia problema – juk yra papildų
Iš pirmo įspūdžio problemos kaip ir nėra – mitybos skurdą kompensuos vitaminų kompleksų vartojimas. Deja, viskas ne taip paprasta. Apžvelgsiu dažniausius mitus.

Mitas. Kuo daugiau medžiagų piliulėje, tuo geriau.
Klaidinga manyti, kad kuo daugiau visko vienoje dozėje yra, tuo bus naudingiau. Vitaminų kompleksai dažnai kuriami specializuotoms asmenų grupėms: vaikams, paaugliams, nėščiosioms, menopauzės laikotarpiui, moterims, vyrams, imuniteto, kaulų, nagų stiprinimui ir pan. Tačiau ir dėl tokių papildų vartojimo reikia tartis su gydytoju.
Svarbu atsižvelgti ir į vitaminų kompleksą sudarančių atskirų elementų referencines vertes. Nepaisant to, kad tai yra vitaminų kompleksas, nebūtinai visų komponentų kiekis bus tinkamas jums.
Mitas. Kuo didesnė koncentracija/dozė, tuo geriau.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į maisto papildus, kuriuos vartojant vitaminų dienos poreikis viršijamas kelis ar net keliolika kartų. Vartojant ilgą laiką, tokie papildai gali sukelti įvairių nepageidaujamų reakcijų, todėl vartojimo poreikį ir trukmę būtina aptarti su gydytoju.
Svarbu suprasti, kad kai kurie vitaminai gali kauptis organizme, o susikaupę per dideliais kiekiais – pridaryti ir žalos.
Idealiu atveju reikėtų stebėti vitaminų ir mineralų, ypač kalio, kalcio, geležies, magnio, natrio, kiekį kraujyje ir vartoti tik tuos, kurių iš tikrųjų trūksta. Ypač svarbu neperdozuoti riebaluose tirpių vitaminų (A,D, E ir K).
Mitas. Vitamino D trūksta visiems.
Pastaruoju metu tapo labai populiaru vartoti vitaminą D. Nors su šio vitamino trūkumu susiduria daugelis Lietuvos gyventojų, nemanykite, kad galima jį saugiai vartoti bet kokiomis dozėmis. Vitamino D kiekius vertėtų periodiškai pasitikrinti laboratoriniais tyrimais. Ypač svarbu neperdozuoti šio vitamino mažiems vaikams – parduotuvių lentynose yra apstu produktų, papildytų vitaminu D, tad vaikams kyla didesnė rizika jo perdozuoti.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis ir vartojant papildus
Renkantis papildus būtina kritiškai vertinti pateikiamą informaciją. Ieškokite konkrečių sakinių, koks komponentas ir kokį poveikį žada, bei rinkitės būtent jums reikalingus papildus. Pavyzdžiui, „lieknėjimo“ papildų sudėčių yra labai daug, tačiau neretai šiuose produktuose reikšmingą kiekį užimą skaidulos. Jos, žinoma, svarbios gerai savijautai ir žarnyno veiklai užtikrinti. Tačiau taisyklingai maitinantis pakankamai skaidulų galima gauti su maistu.
Tai pat svarbu atkreipti dėmesį į konkretaus papildo formulę. Pavyzdžiui, norint, kad organizmas gerai pasisavintų magnį bei nejustumėte jokių nepageidaujamų reakcijų (tarkime, tuštinimasis skystomis išmatomis), rinkitės magnio bisglicinatą. O kalcis su magniu vienoje tabletėje neturėtų būti, nes šie du mikroelementai yra antagonistai, todėl slopina vienas kito poveikį.
Kad geležis nesukeltų pykinimo bei viduriavimo, rinkitės liposominę geležį. Atminkite, kad geležiai įsisavinti būtinas vitaminas C bei folio rūgštis.
Vitaminai D3 ir K2 padeda palaikyti normalią kaulų, dantų būklę ir normalią raumenų funkciją bei normalią imuninės sistemos veiklą, todėl jie puikiai tinka vartoti komplekse D3+K2.
Kofermentas Q bei kolagenas reikalingi intensyviai sportuojantiems, greitai pavargstantiems, dirbantiems fizinį darbą žmonėms.
Organizmas pasisavina kolageną, ypač jei jis yra hidrolizuotas (suskaidytas į mažas molekules – peptidus ir aminorūgštis). Tokiu pavidalu jis lengvai įsiurbiamas žarnyne, pernešamas krauju ir naudojamas odos, sąnarių bei kaulų būklei gerinti. Hidrolizuotas kolagenas yra efektyviausias, nes natūralios, nesuskaidytos kolageno molekulės yra per didelės, kad organizmas jas efektyviai pasisavintų. Kolageno pasisavinimą padeda didinti vitaminas C.
Jei intensyviai slenka plaukai, kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris jums skirs kraujo tyrimus cinko, vario, feritino bei vitamino D ir skydliaukės hormonų kiekiui kraujyje nustatyti, tuomet galėsite pasirinkti jums reikalingus maisto papildus, padėsiančius išspręsti problemą.
Taigi, jei blogai jaučiatės, turite skundų ar manote, kad jums trūksta vitaminų ar mikroelementų, pirmiausiai kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris jums atliks tyrimus bei padės suprasti, kokius papildus verta vartoti, o kokių ne.
Susiję straipsniai















































