Vis dažniau kalbama apie tai, kaip padėti vaikams, kurie mokykloje susiduria su sunkumais. Tačiau rečiau aptariama kita pusė – vaikai, kurių mokymosi potencialas yra itin aukštas. Apie tai, kodėl svarbu atpažinti gabius vaikus ir kokių iššūkių jie patiria mokykloje, pasakoja internetinės platformos Mokosi.lt įkūrėja ir „EdTech Lithuania“ asociacijos valdybos pirmininkė Jurgita Jaruševičienė.
Kodėl reikia kalbėti apie gabius vaikus?
Kalbėti apie gabius vaikus – savotiška pedagoginė higiena. Svarbu suvokti, kad visi vaikai turi skirtingus mokymosi gebėjimus ir poreikius. Pastaruosius trejus metus švietimo bendruomenė daug dėmesio skyrė vaikams, patiriantiems mokymosi sunkumų. Tai visiškai natūralu.
Tai galima palyginti su vadinamuoju „mamos sindromu“: jei šeimoje auga keli vaikai, dažniausiai pirmiausia glaudžiamas tas, kuriam sunkiausia. Tas, kuriam nepavyksta, kuris ieško savo vietos ir kuriam reikia daugiau pagalbos. Panašiai nutiko ir mūsų švietimo sistemoje – ji atsigręžė į tuos vaikus, kuriems mokytis sunkiau ir kuriems būtina papildoma parama.
Tačiau dabar galime žengti kitą žingsnį. Jei pasaulyje didelio mokymosi potencialo vaikų yra apie 10–20 procentų (pagal skirtingus skaičiavimus), o panaši dalis – apie 10–20 procentų – patiria mokymosi sunkumų, klasėje iš dvidešimties mokinių turime maždaug keturis, kuriems mokytis sunku, ir keturis, kurių mokymosi potencialas yra labai aukštas.
Tokiems vaikams klasėje dažnai gali būti nuobodu. Jie gali prarasti motyvaciją, nerasti mokymosi prasmės, nenorėti eiti į mokyklą. Kartais jie susiduria ir su emociniais iššūkiais: sunkiau randa bendraminčių, gali patirti patyčias vien todėl, kad mąsto greičiau ar kelia daugiau klausimų.
Iš esmės šie vaikai susiduria su iššūkiais, kurie dažnai lieka nepastebėti. Todėl svarbu suprasti, kad klasėje yra ne tik vaikų, kuriems sunku mokytis, bet ir tokių, kuriems sunku todėl, kad jie yra gabūs. Jiems taip pat reikia supratimo, dėmesio ir tinkamos aplinkos augti.
Ką patartumėte tėvams, kurie sako: „mano vaikas itin gabus – jau ketverių metų skaito, deklamuoja, skaičiuoja“?
Gabumas visada vertinamas kontekste. Pavyzdžiui, jei stebėtume dešimt vaikų, greičiausiai pastebėtume, kad vienas ar keli iš jų išsiskiria. Tėvai, auginantys kelis vaikus, dažnai tai pajunta labai greitai – vienas pradeda anksčiau kalbėti, skaityti ar rašyti, greičiau suvokia naują informaciją, lengviau mokosi.
Jei vaikas akivaizdžiai išsiskiria iš bendraamžių, galime pradėti svarstyti apie jo didesnį mokymosi potencialą. Tačiau svarbu nepainioti gerų rezultatų su gabumu.
Kartais vaikas anksti išmoksta skaityti todėl, kad tėvai skyrė daug laiko raidėms ar knygoms. Kartais jam padeda stiprus pareigos jausmas, aiški mokymosi sistema ar labai palanki aplinka. Vien aukšti rezultatai dar nebūtinai reiškia išskirtinius gebėjimus. Vis dėlto kai kuriais atvejais potencialas matomas labai aiškiai. Jei ketverių metų vaikas jau skaito, rašo ar daro tai, kas to amžiaus vaikams paprastai nebūdinga, galime kalbėti apie ryškų gabumų požymį.
Tėvams taip pat verta prisiminti, kad, pavyzdžiui, mokinė, kuri mokosi vien dešimtukais, nebūtinai yra gabi. Ji gali tiesiog puikiai mokėti mokytis. Tokiu atveju svarbi tampa aplinka, šeimos palaikymas, atsakomybės jausmas ir gebėjimas sistemingai dirbti. Tokie vaikai dažnai turi aiškią mokymosi struktūrą, skiria tam daug laiko ir jiems nuoširdžiai įdomu siekti rezultatų. Dėl to ir jų pasiekimai būna aukšti.
Tačiau tikrasis gabumas dažniausiai pasireiškia ne vien pažymiais – jis atsiskleidžia smalsume, gebėjime mąstyti kitaip, greitai jungti idėjas ir nuolat kelti klausimus apie pasaulį.
Plačiau šia Jurgita Jaruševičienė kalbės kovo 21 dieną tėvams skirtoje konferencijoje „Tėvų tinklas“. Tai renginys tėvams, kurie ieško atsakymų apie savo vaikus ir jų sėkmę. Daugiau informacijos apie renginį ir bilietus į jį rasite: https://tinklas.gimnazija.lt/
