Taikliai pajuokavus, kyla juoko banga. Bet ką tai mumyse keičia?
Diana Guogienė, vertėjų biuro „Magistrai“ vadovė, VU Vertimo katedros dėstytoja.
Juokas pranašauja vidinius pokyčius
Kad ir kaip būtų keista, humoras yra rimtas dalykas – tai žino ar bent nujaučia visi. Ilgam įsimename, kai apie mus netinkamai pajuokauja, – ypač, jei tyčia siekė įskaudinti. Stalino ar Hitlerio laikais už juokus apie valdžią žmonės buvo siunčiami į kalėjimą. Šaltojo karo metu JAV ambasada, norėdama sužinoti, kokios iš tikrųjų nuotaikos vyrauja sovietinėje visuomenėje, rinko ir analizavo sovietinius anekdotus. Kai „Dviračio žinių“ humoras apie tam tikrus veikėjus tampa itin populiarus, tai rodo, kokią nuomonę apie juos turi visuomenė, kokie jausmai jiems puoselėjami ir net tai, kokia gali būti jų artima politinė ateitis. Jei žmogus geba pajuokti valdžią ir kartu prajuokinti kitus, tai rodo, kad jis nebijo, o kartu sklaido ir kitų žmonių baimę valdžios atžvilgiu. Tai efektyvi priemonė prieš mėginimus valdyti žmones, pasitelkiant baimę.
Tikriausiai esate girdėję apie Marką Gungorą ir jo seminarų bei knygų ciklą „Per juokus į geresnę santuoką“. Visi mėgsta humorą. Jis sugeba suartinti net priešingas puses ar sutuoktinius, ketinančius skirtis, ir galų gale juos sutaikyti.
Be to, humoras labai padeda mokytis. Geros emocijos, kurias sukelia humoras, sukuria mokymuisi palankią atmosferą ir palengvina įsiminti. Man humoras labai padeda dėstyti Vilniaus universitete. Net atsiliekantys studentai tokioje aplinkoje pasitempia ir pranoksta pačius save!
Šį turinį galite peržiūrėti vaizdo formatu.
Kita vertus, yra ir tokių juokų, kurie verčia stingti kraują. Tai patyčios. Nedaug atsilieka ir humoras, skirtas menkinti tam tikras tautas ar religijas. Pavyzdžiui, anekdotai apie čiukčius ar žydus palieka gilius pėdsakus kelių kartų sąmonėje. Šios tautos vaizduojamos kaip vertos pašaipų dėl tariamų savybių – neišsilavinimo ar godumo, nors iš tikrųjų anekdotai apie čiukčius pradėti skleisti dėl to, kad rusams buvo sunku juos pavergti. Galbūt dėl tokio stipraus humoro poveikio kai kurių religijų atstovai, pavyzdžiui, islamo sekėjai, yra pasiruošę žudyti už juokus ar pranašo karikatūras?
Tad kokia šio reiškinio paslaptis? Kas paverčia juoką sėkmingu? Mokslininkai nustatė, kad pasakojimai tampa juokingi, kai jie suvokiami kaip geranoriški. Pavyzdžiui, matydami paprastus, bet juokingus piešinėlius, smurtą vertiname lengviau, nes dėmesys nukreipiamas į kvailą buivolo elgesį.
Kodėl šis iš pirmo žvilgsnio naivus filmukas sukėlė šypseną?
Čia ir slypi didžioji humoro paslaptis. Kaip minėjau, humoras sukelia stiprias emocijas. O šios subtiliu būdu keičia žmogų iš vidaus. Tad galima sakyti, kad humoras yra tepalas, kuris mažina tikrovėje egzistuojančią trintį ir palengvina pokyčius. Jis veikia kaip subtilus, bet galingas postūmis sąmoningesniam gyvenimui. Kiekviename juokelyje slypi dalelė tiesos, kurią prisitaikome sau ar situacijai. Neigiamus dalykus atmetame ir per juoką bei jausmus išreiškiame norą, kad vaizduojama kvailystė išnyktų. Vadinasi, juokas yra galingas įrankis, padedantis kovoti su kvailu ar destruktyviu elgesiu, nesvarbu, ar taip elgiamės mes, ar kiti žmonės.
Taigi humoras gali tapti jėga, kuri ne tik pranašauja, bet ir formuoja pokyčius. Žinoma, tai priklauso nuo to, koks jis ir kam skirtas. Jei humoras kelia nuotaiką ir mažina įtampą, – puiku. Tik svarbu nepamiršti, kad negalima juokauti žeminant kitus. Tinkami juokai ne žeidžia, o gydo.
Susiję straipsniai
