Socialinis psichologas Jonathanas Haidtas skambina pavojaus varpais: socialiniai tinklai ir išmanieji telefonai kelia grėsmę vaikų ir paauglių psichikos sveikatai. Jis pastebi, kad išpopuliarėjus išmaniesiems telefonams padidėjo JAV paauglių psichinių sutrikimų. Paauglių nerimo ir depresijos lygis XXI a. antrojo dešimtmečio pradžioje augo ir kitose šalyse, ypač tarp mergaičių, įtrauktų socialinių tinklų ir asmenukių kultūros.
„New York Times“ bestseleriu tapusioje ir neseniai Lietuvoje išleistoje knygoje „Nerimo karta“ J. Haidtas pastebi, kad technologijų kupinas gyvenimas formuoja naują – nerimo – kartą bei pateikia konkrečius sprendimus, kaip sugrąžinti vaikams saugią vaikystę.
Socialiniai tinklai mažina gyvą bendravimą
Pagrindiniai pokyčiai įvyko po 2010 m., kai socialiniai tinklai, tokie kaip „Instagram“ ir „Snapchat“, tapo plačiai naudojami. JAV duomenys rodo, kad 2012 m. paaugliai gyvai su draugais praleisdavo apie 122 minutes per dieną, tačiau iki 2019 m. šis laikas sumažėjo beveik perpus – iki 67 minučių. Tuo pačiu metu sparčiai augo socialiniuose tinkluose praleidžiamas laikas, kuris neretai keičia gyvą bendravimą.
Socialiniai tinklai ypač paveikia merginas. J. Haidtas knygoje pateikia koreliacinius tyrimus, rodančius, kad intensyviai tinklus naudojančios merginos depresija serga tris kartus dažniau nei tos, kurios tinklus naudoja mažai arba visai nenaudoja. Pažadėję bendrystę ir stipresnius santykius, socialiniai tinklai realybėje sukelia priešingą efektą: daugiau vienišumo, daugiau lyginimosi su kitais ir mažiau tikro ryšio.
Ne tik pramoga, bet ir priklausomybė
2023 m. „Common Sense Media“ ataskaitoje nurodoma, kad 73 proc. merginų tvirtina „TikTok“ platformoje kasdien linksmai leidžiančios laiką. 34 proc. teigia, kad jei negalėtų prisijungti prie platformos, jų gyvenimas būtų blogesnis. Taip pat 63 proc. merginų pažymėjo, kad su „Instagram“ gyventi linksmiau, o kas penkta atsakė, kad be šių platformų jų gyvenimas būtų niūresnis.
Minėti duomenys rodo, kad socialiniai tinklai dažnai tampa ne tik pramogos, bet ir priklausomybės šaltiniu. Paaugliams sunku įsivaizduoti gyvenimą be šių platformų, net jei jos didina jų nerimą ir vienišumą.
Knygoje „Nerimo karta“ J. Haidtas pateikia keturias taisykles, kurios galėtų sumažinti neigiamą technologijų ir socialinių tinklų poveikį.
Jokių išmaniųjų telefonų iki vidurinės mokyklos
Vaikystėje smegenys dar tik vystosi, todėl mažiau ekranų reiškia geresnį dėmesį, kūrybingumą ir emocinį stabilumą. Ekspertai rekomenduoja visiškai vengti ekranų iki 2 metų, o nuo šio amžiaus riboti jų naudojimą.
Iki 16 metų – jokių socialinių tinklų
Paauglystė yra ypač jautrus laikotarpis, kai formuojasi emocinis stabilumas ir socialiniai įgūdžiai. 11–15 metų mergaitėms socialiniai tinklai sukelia didžiausią stresą, o berniukams jautriausias laikotarpis – 14–15 metų. Pasak J. Haidto, atidėjus socialinių tinklų naudojimą bent iki 16 metų, galima išvengti daugelio problemų.
Mokyklos be telefonų
UNESCO 2023 m. rugpjūčio mėn. paskelbtoje ataskaitoje rekomenduoja riboti telefonų naudojimą mokyklose, nes jie mažina mokinių dėmesį, blogina mokymosi rezultatus ir trukdo ugdyti tarpusavio ryšius. J. Haidtas siūlo, kad mokiniai telefonus laikytų užrakintus viso mokymosi metu.
Daugiau galimybių vaikams žaisti laisvai ir būti savarankiškiems
Vaikystėje patiriamas savarankiškumas ir laisvė formuoja pasitikėjimą savimi ir atsparumą stresui. Tačiau šiandien vis daugiau vaikų laiką leidžia prižiūrimi tėvų arba įnikę į ekranus. J. Haidtas skatina sugrąžinti galimybes vaikams žaisti lauke, mokytis spręsti problemas savarankiškai ir išnaudoti kūrybiškumą.
J. Haidtas knygoje „Nerimo karta“ kviečia diskutuoti, kaip galime apsaugoti jaunąją kartą nuo technologijų keliamo pavojaus ir kartu užtikrinti, kad jų ateitis būtų laimingesnė.
Susiję straipsniai
