Lietuvoje tyliai bręsta reiškinys, apie kurį poros kalba tik tada, kai patenka į visiško išsekimo būseną. Vis daugiau jaunų žmonių, dar net neperkopusių 30 metų, susiduria su nevaisingumu. Tai nėra vienkartiniai atvejai ar šiuolaikinio streso pasekmė. Tai – vis labiau matoma statistinė realybė, kurią patvirtina ir ginekologų praktika.
Ginekologas šiandien vis dažniau konsultuoja poras, kurios, atrodytų, turėtų būti biologiškai pačiame vaisingiausiame amžiuje, tačiau realybė kitokia. Jų hormoniniai rodikliai sutrikę, lytinės sveikatos istorijoje daug infekcijų, o reprodukciniai organai neretai paveikti lėtinių uždegimų.
Ginekologas Vilniuje – Drops Clinic pastebi, kad vis jaunesnės poros ateina su klausimu, kurio, jų manymu, neturėtų užduoti tokio amžiaus žmonės: kodėl nepavyksta pastoti?
Lytinė sveikata ir nevaisingumas – ryšys, kurio Lietuvoje vis dar nenorima matyti
Lytinė sveikata Lietuvoje iki šiol apaugusi tabu. Žmonės nenoriai kalba apie infekcijas, lytinio gyvenimo nesklandumus ar skausmus, o dar rečiau sieja tai su galimu vaisingumo sutrikimu.
Būtent čia slypi šiuolaikinio nevaisingumo šaknys. Chlamidiozė, gonorėja, trichomonozė, ŽPV infekcija, negydyti makšties ar prostatos uždegimai – visa tai ilgainiui gali pažeisti kiaušintakius, gimdos gleivinę, sėklidžių funkciją ar spermatogenezę. Šios infekcijos dažniausiai neturi ryškių simptomų, todėl žmonės net nežino, kad neša ilgalaikę žalą savo vaisingumui.
Akušerė-ginekologė pabrėžia, kad būtent „tylusis ligų pobūdis“ yra viena didžiausių problemų. Žmonės ateina tada, kai pasekmės jau akivaizdžios, o ne tada, kai liga galėjo būti suvaldyta lengvai.
Jauni žmonės galvoja, kad laikas jų pusėje
Daugelis dvidešimtmečių ir ankstyvų trisdešimtmečių mano, kad turi laiko apsispręsti dėl šeimos kūrimo. Tai yra natūralus šiuolaikinės visuomenės elgesio modelis, tačiau kūnas turi savo laikrodį, o jis, deja, nėra toks lankstus, kaip norėtųsi.
Ginekologas vis dažniau sulaukia porų, kurios planavo pradėti šeimą „vėliau“, tačiau vėliau tampa sudėtinga dėl jau įvykusių organizmo pokyčių.
Tyrimai rodo, kad įvairūs sveikatos veiksniai: lytinės infekcijos, hormonų disbalansas, ciklo sutrikimai, policistinių kiaušidžių sindromas, endometriozė – gali prasidėti jau dvidešimtmečiai ar ankstyvi trisdešimtmečiai, o tai gali reikšmingai komplikuoti vaisingumą ir pastojimo galimybes vėliau. Nors daugelis mano, kad dar turi laiko, biologinis laikrodis – ne visada suteikia tą lankstumą, kurio tikimasi.
Pateiktame paveiksle matyti, kad po IVF ir ICSI procedūrų pastojimo dažnis siekia 50 %, o jauniausios moterys pastoja dažniausiai. Dvigubo embrionų patalpinimo atveju sėkmės tikimybė yra didžiausia – 73 %, o dauguma nėštumų yra vienavaisiniai.
Kultūrinė tyla apie lytinę sveikatą
Lietuvoje lytinė sveikata ilgą laiką buvo nepatogi tema. Mokiniai mokomi atsargiai, tėvai su vaikais apie tai kalba dar rečiau, o suaugusieji dažnai remiasi mitais, o ne medicina.
Dėl to daugelis negeidžia tikrintis profilaktiškai. Dar daugiau žmonių nežino, kad lytinės sveikatos patikra turėtų būti atliekama kartą per metus net tuomet, kai nėra jokių nusiskundimų.
Akušerė-ginekologė akcentuoja, kad šiandien nevaisingumas retai būna „staigus“. Jis formuojasi lėtai, metų metais, kol galiausiai išlenda kaip skaudi problema, kurią išspręsti tampa daug sunkiau.
Nevaisingumas nėra tik medicininė diagnozė
Jaunos poros dažnai susiduria su nerimu, kaltės jausmu, tarpusavio įtampa. Daugelis mano, kad „kažkas ne taip su jais“, nors realybėje problema visuotinė. Net ir mediciniškai paprasti nevaisingumo atvejai tampa psichologiškai sunkiais, nes visuomenėje vis dar gyvas įsitikinimas, kad jaunas žmogus privalo būti vaisingas. Tai dar viena priežastis, kodėl poros kreipiasi į specialistus per vėlai. Emocinis diskomfortas tampa didesnis už norą gauti atsakymus.
Infografikas iš straipsnio: Kamieninių ląstelių terapija gelbsti milijonus nevaisingų žmonių
Ar lytinė sveikata gali būti pagrindinis kelias į vaisingumą?
Taip, ir daug dažniau, nei manoma. Profilaktiniai tyrimai, reguliarūs vizitai pas ginekologą, infekcijų tikrinimas, hormonų balanso stebėjimas, ciklo analizė ir gyvenimo būdo pokyčiai gali lemti tai, kad vaisingumo kelias bus lengvesnis ir trumpesnis.
Ginekologas šiandien gali diagnozuoti problemas anksti ir padėti jas išspręsti dar prieš pradedant aktyviai planuoti šeimą. Būtent tai, yra vienas didžiausių šiuolaikinės medicinos privalumų.
Nevaisingumo banga Lietuvoje nėra vien biologinė. Ji socialinė, kultūrinė ir susijusi su mūsų santykiu su lytine sveikata. Kuo greičiau tai pripažinsime, tuo lengviau bus ją suvaldyti ir padėti jaunoms poroms pasiekti didžiausią jų svajonę – tapti tėvais.
