Nėštumas ir kūdikio gimimas dažnai romantizuojami kaip natūralūs pokyčiai, kuriems, regis, pakanka praktiško pasiruošimo: kūdikio kraitelio, perskaityti knygą ar išklausyti kursą, o spragas užpildys draugų patarimai. Tačiau realybė dažnai būna kitokia. Daugelis būsimų ir naujų tėvų net ir suprasdami, kas jų laukia, neišvengia nerimo, baimių ar vidinės įtampos.
Būtent todėl Pogimdyminės depresijos centras į savo pagalbos tėvams programą įtraukė hipnoterapiją – moksliškai pagrįstą metodą, kuris padeda sumažinti nerimą, rasti vidinę ramybę ir pajausti kontrolę net pačiose įtempčiausiose situacijose. Šis metodas moteris ir vyrus moko, kaip susidoroti su nerimu, stresu, kaltės ar nevertumo jausmais – ne tik terapijos kabinete, bet ir kasdieninėse situacijose, kai ramybės labiausiai trūksta.
Hipnoterapija – saugus ir patvirtintas metodas, kviečiantis asmeninei transformacijai
„Kognityvinė elgesio hipnoterapija derina kognityvinę elgesio terapiją, hipnozę ir sąmoningumo technikas. Vienas pagrindinių šio metodo bruožų yra saugumas – klientas visos sesijos metu išlieka budrus, kontroliuoja situaciją ir gali priimti tik tuos siūlymus, kurie jam priimtini. Kitaip nei ankstesnėse hipnozės mokyklose, čia nesiekiama gilaus atsipalaidavimo kaip galutinio tikslo, o naudojama kaip priemonė asmeninei transformacijai, – paaiškina Jungtinėje Karalystėje kognityvinės elgesio hipnoterapijos diplomą įgijusi psichologė hipnoterapeutė Vaiva Rakovienė.
Hipnoterapija, viena seniausių psichoterapijos krypčių Vakarų kultūroje, pritaikoma įvairiai – nuo traumų ir nerimo sutrikimų iki skausmo valdymo.
Mamų patirtys: nuo gimdymo baimių iki naujo identiteto kūrimo
Hipnoterapijos poveikis nerimą ir pogimdyminės depresijos simptomus patiriančioms moterims yra sumažėjęs nerimas, daugiau vidinės ramybės, gebėjimas atpažinti bei valdyti savo emocines reakcijas.
Dažniausiai grupės metu iškildavo jautrios temos: gimdymo patirtys, kaltės jausmas („nespėju“, „esu bloga mama“), sudėtingas santykis su kūdikiu po sunkaus gimdymo, kai vaikas daug verkia ar prastai miega. Moterys apibūdindavo vidinį konfliktą tarp pykčio, kaltės ir stiprios savikritikos. Kita svarbi tema – tapatybės pokytis: daugeliui teko pripažinti, kad „nebebūsiu tokia, kokia buvau“, ir kad reikia iš naujo mokytis save realizuoti tiek kaip mamą, tiek kaip asmenybę.
Hipnoterapija suteikia vertingų įrankių ir būsimiems tėčiams – suprasti savo emocijas ir pasiruošti naujoms atsakomybėms.
Būsimi tėčiai nori suprasti partnerių pokyčius
Būsimiems tėčiams svarbiausia suprasti savo emocijas ir išmokti būti ramybės šaltiniu partnerei. Norint tai pasiekti, V. Rakovienė vyrų grupės sesijas struktūravo taip, kad jie galėtų ne tik gilintis į savo jausmus, bet ir įgyti konkrečių įgūdžių: kaip geriau suprasti besilaukiančią partnerę, kalbėtis apie jautrias temas ir jaustis naudingais pokyčių metu.
„Labai padeda matyti panašius į save vyrus, einančius tuo pačiu keliu. Dalintis tais pačiais gyvenimiškais dalykais, ir po to suprasti: normalu, jiems irgi taip būna“, – po sesijų ciklo sakė vienas dalyvių.
Be to, nors pradinis planas buvo orientuotas į vyrų emocinę savijautą, patys dalyviai išreiškė stiprų poreikį gauti daugiau žinių apie santykius su partnere: ko tikėtis nėštumo metu skirtingais trimestrais, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu, kaip atpažinti pogimdyminės depresijos simptomus. Taip pat vyrams aktualios temos – kaip atpažinti ir įvardyti savo nerimą bei valdyti nereikalingumo jausmą.
Hipnoterapeutė pabrėžia, kad emociškai palaikomas ir informuotas tėtis tampa svarbiu ramybės šaltiniu moteriai itin jautriu pogimdyminiu laikotarpiu, o hipnoterapija suteikia konkrečius įrankius tai pasiekti – nuo savireguliacijos iki tarpusavio supratimo ugdymo.
Kodėl hipnoterapija ypač tinka pasirengimui tėvystei
Nėštumo metu neretai iškyla mirties baimės ar nekontroliuojamo nerimo epizodai, o po gimdymo – nevertumo jausmas, kaltė. Hipnoterapija leidžia dirbti su šiomis būsenomis per kūno pojūčius, padedant pereiti iš nuolatinio pavojaus režimo į saugesnę būseną.
Tai ypač svarbu tėvystės kontekste, kur gebėjimas nusiraminti, būti „čia ir dabar“, turi tiesioginę įtaką santykiui su kūdikiu ir partneriu. Stiprinant tiek mamų, tiek tėčių emocinę savijautą, kuriama tvirtesnė šeimos sistema. O hipnoterapija tampa dar vienu svarbiu įrankiu, leidžiančiu pasirengti motinystei ir tėvystei emociškai.
